Ugdymas, pasitelkiant žaidimus su meno elementais, sudaro galimybę formuoti vaikui kultūros vertybių pasaulį, nes menas universali žmogaus ugdymo priemonė. Ankstyvas vaiko sąlytis su menu teigiamai veikia ne tik vaiko meninius, bet ir pažintinius, socialinius bei komunikacinius gebėjimus. Kūrybinis aktyvios meninės veiklos pobūdis skatina vaiko asmenybės tobulėjimą, žadina vaiko emocijas, vaizduotę ir kūrybingumą, padeda turtinti gyvenimo patirtį.

Dabartiniu metu vis dažniau išgirstame mintis, kad eilėraščių mokymasis mintinai yra bevertis, nenaudingas. Tačiau negalime atmesti tos naudos, kurią gali suteikti eilėraščio mokymasis mintinai. Skaitant poeziją garsiai, vystosi ritmo pojūtis, turtinamas žodynas, plečiasi supratimas apie supantį pasaulį, eilėraščių mokymasis mintinai skatina vaikų atminties vystymąsi, poezija padeda vaikams pažinti vienas kitą bei atsiskleisti. Poezija lavina vaikų vaizduotę, plečia jų akiratį, papildo žodžių atsargas ir gerina jų tarimą.

Registracijos belaukiant (Valio Jančiuko nuotr.).

Jau kelinti metai iš eilės Palangos meras Šarūnas Vaitkus globoja gražią akciją, skirtą Lietuvos vaikams, šitaip prisidėdamas prie jų gerovės. Pirmą kartą teko garbė dalyvauti šioje akcijoje su VDC „DraugAUK“. VšĮ „Vaikų ugdymas“ dienos centrui „DraugAUK“ šiemet labai pasisekė, nes šio centro vaikai g alėjo pirmą kartą nuvykti prie jūros.

Plungės miesto savivaldybė skyrė transportą ir pasirūpino, kad vaikai saugiai ir patogiai nuvyktų į šią gražią akciją, kuri turi gilią edukacinę prasmę. Šį renginį stebėjau kaip edukatorė, nes profesinė akis užkliūva už smulkmenų, kurios labai svarbios vaikų ugdymosi procese. Palangos kultūros ir jaunimo centro direktorė Vita Petrauskienė su komanda taip profesionaliai organizavo visą vaikų užimtumo veiklą ir taip skrupulingai ir iki smulkmenų viską apgalvojo, kad lydintiems asmenims liko tik būti kartu su vaikais, pažinti juos, užsiimti su jais ir padėti patirti kuo daugiau teigiamų emocijų. Ta dovana, kurią padovanojo Palangos miesto meras ir jo suburta komanda, tiek vaikams, tiek mums, edukatoriams, paliko neišdildomą įspūdį. Per tą laiką geriau pažinome vaikus, padėjome jiems pažinti save ir susidraugauti tarpusavyje.

Vaikai yra smalsūs, bet dėl turimos mažesnės patirties negali
numatyti savo veiksmų pasekmių (Sigitos Burvytės nuotr.).

Bandau suprasti ir išsiaiškinti, kaip pasireiškia pozityvios tėvystės įgūdžiai valdant problemines vaikų ugdymo situacijas, su kuriomis kiekviena dažniau ar rečiau susiduriame. Probleminėse vaikų ugdymo situacijose dažniausiai reaguojame automatiškai ir tik emocijoms atslūgus, pradedame analizuoti, kas įvyko, vertinti savo elgesį ir jo poveikį vaikui.

Vieni supratę, kad netinkamai pasielgėme vaiko atžvilgiu, jaučiamės kalti ir griebiamės išpirkti savo kaltę vaikui nuolaidžiaudami. Kiti nesusimąstome apie savo veiksmus ir žodžius bei jų poveikį vaiko raidai ir toliau nesąmoningai kartojame žalojantį vaiką elgesį, o mūsų nuolatiniai netinkami veiksmai vaiko atžvilgiu gali padaryti neatitaisomos žalos. Treti gal ir suprantame, kad blogai pasielgėme vaiko atžvilgiu, bet randame tokio elgesio pateisinimų: „Jis mane išprovokavo savo riksmu ir kt.“ Ketvirti neanalizuojame probleminės situacijos, bet pasirenkame iš IKT labiausiai patikusį receptą ir bandome jį pritaikyti net nesumąstydami, kad mūsų situacija kita ir mums šis metodas netinka. Negalima sakyti, kad pozityvios tėvystė įgūdžius įvaldę tėvai, įtėviai, globėjai ar kiti ugdytojai nesusiduria su probleminėmis vaikų ugdymo situacijomis ar visada pasielgia teisingai jas spręsdami. Tikrai ne. Visi darome klaidų ir klysti yra žmogiška, tik visada, kai atsiduriame nežįstamoje ir neįprastoje gyvenimiškoje situacijoje, o tai patiriame nuo pat vaiko gimimo ir paskutinio savo atodūsio, nes vaikai auga ir keičiasi, tad iššūkių ir problemų ratas tikrai keičiasi, tenka ieškoti sprendimų. Tad svarbu ir į pirmą vietą iškyla tai, ką mes darome susidūrę su problemine situacija, kokį elgesį pasirenkame: ar sprendžiame įprastai, ar esame išmokę rinkti faktus ir kartu ieškoti sprendimų.