Dažnai būna, kad kai kuriuos žmonės prisimename tik per Kalėdas. Vieni iš jų yra senelių namų gyventojai. Kalėdų laikotarpiu senelių pensionatus aplanko daug žmonių, įvairių kolektyvų, kurie jiems dovanoja šventę. O juk dėmesį, pagarbą, gerumą vieni kitiems galime dovanoti ištisus metus ir ne būtinai per didžiąsias šventes.
Vilniaus lopšelio – darželio ,,Žilvitis“ ,,Žiogelių“ grupės vaikai vasario mėnesį lankėsi Antavilių pensionate.
Vaikai sužinoję, kad vyksime pas senelius, pradžioje buvo sutrikę, ne visi žinojo, kad yra tokie namai, kuriuose gyvena seneliai. Kilo daugybė klausimų: Kodėl jie ten gyvena? Ar jie neturi namų? Ar jie ten gyvena vieni? Ką seneliai tuose namuose daro? Tad su vaikais kalbėjome apie žmones, kurie gal neturi artimų žmonių, gal neturi savo namų, todėl ir gyvena tokiose namuose, kur jais pasirūpina kiti žmonės.
Iki išvykos turėjome visą mėnesį pasiruošti. Kalbėjomės su vaikais apie gerumą, užuojautą, supratimą. Diskutavome, kokiais būdais galime pradžiuginti kitus žmones. Vaikai sakė, kad smagiausia yra gauti dovanų. Tada galvojome, kokia dovana tiktų seneliams. Vaikų siūlymai buvo įvairūs: nupiešti piešinį, padaryti gėlę, nupirkti saldainių, padainuoti dainelių, padėti ką nors padaryti.
Sutarėme, kad nuvešime vaidinimą ,,Karaliaus rūbai“. ,,Jis linksmas ir juokingas, seneliams patiks“, pasakė Mažvydas. ,,Galima padaryti kiekvienam seneliui po gėlę“, pasiūlė Simona. ,,Dar galim padainuoti dainą ,,Nupiešiu Lietuvą“, ji labai graži pasiūlė Austėja. Kibome visi į darbą. Vaikai pagamino 30 gėlių ir kilo klausimas ar užteks visiems seneliams. Išsiaiškinome, kad Antavilių pensionate gyvena apie 70 senolių. Tad toliau darbavomės ir nei vienam vaikui nekilo mintis, kad aš jau vieną padariau ir daugiau nedarysiu.
Atėjo laukta diena. Prieš kelionę dar kartą pasibeldėme į vaikų širdeles. Kalbėjomės su vaikais, kokie jie yra nuostabūs, kad šiandien jie padarys labai gerą darbą – padovanos savo gerumą seneliams. Prisiminėme, kad geriems darbams nereikia laukti švenčių, kad savo gerumą galima dalinti kiekvieną dieną šalia esantiems.
Buvo džiugu matyti mūsų vaikus vaidinančius, dainuojančius, dovanojančius gėles seneliams. Jutome, kad vaikai tai daro nuoširdžiai, pagarbiai, jausdami atsakomybę ir pasididžiavimą savimi. Senelių akyse sužibo ašaros, veiduose spindėjo šypsenos. Jų dėmesingumą, dėkingumą pajautė ir vaikai.
Baigėsi viešnagė Antavilių pensionate. Grįžome į darželį apimti įvairių jausmų ir patyrę įvairių įspūdžių. Vaikai dalinosi savo mintimis: ,,Aš tai buvau truputi nedrąsi“ – Simona, ,,Aš tai visai buvau drąsus“ – Jonas, ,,Ta močiutė tai labai plojo ir aš skubėjau jei nunešti gėlę“ – Viktorija. Vėliau vaikai patirtus įspūdžius išliejo piešiniuose. Juose atsispindėjo tie jausmai, kuriuos vaikai patyrė svečiuodamiesi Antavilių pensionate. Vaikai piešė sceną kur jie vaidino, žiūrovus senelius. Piešiniuose vyravo šviesios, linksmos spalvos, jie tryško pozityvumu ir pagarba senoliams.
Visada yra gera dovanoti kitiems. Tą pajautė ir mūsų vaikai. Ir nesvarbu kas tai būtų – šypsena, daina, eilėraštis, vaidinimas, savo rankomis pagaminta dovana.
Ačiū jums vaikai
Senyvo amžiaus žmonės Lietuvoje iš tiesų patiria didelę socialinę atskirtį. Mūsų visuomenėje jie yra užmiršti ir negerbiami. Kodėl taip yra, sunku būtų atsakyti. Manau didžiąją dalį mes patys kalti, esame susvetimėję ir abejingi vienas kitam. Kaip sakoma „žodis žeidžia, žodis gydo“, o parodytas dėmesys juk nieko nekainuoja. Smagu, kad darželio pedagogai skatina vaikus dalintis gerumu ir dėmesiu su tais, kuriems iš tiesų to reikia.
Puikus pavyzdys, kaip reikia mokyti vaikus tolerancijos, rūpinimosi kitais, pagarbos, atjautos. Neabejingumas tiems, kuriems reikia pagalbos, ir tokia prasminga veikla suteikia dvasingumo. Nes tai, kas yra daroma iš širdies, būtinai pasiekia kitą širdį.
Labai šaunu ,kad pedagogai mokina ir skatina vaikus gerumo, ir neužmiršti kitų,kam dėmesio labai reikia. TO turėtu mokinti ir tėvai savo pavyzdziu.
Labai puikus straipsnis ir dar puikesni komentarai!
Senyvi žmonės yra užmirštami, nes vertybės visuomenėje keičiasi, tad labai smagu ir pagirtina, kad jei šeimose vaikų nemoko pagarbos seniems žmonėms, tai kad tai daro bent mokymo/auklėjimo įstaigos.