2015-10-09

Kalbino Jolita Grincevičiūtė

Dirbant su jaunimu, labai svarbu užmegzti ryšį

Dėstytoja doc. dr. S. Burvytė: „Dirbant su šių dienų jaunais žmonėmis, labai svarbu užmegzti psichologinį kontaktą“

2015 m. viena geriausių dėstytojų Lietuvos edukologijos universitete (LEU) studentų buvo išrinkta Socialinės edukacijos fakulteto dėstytoja doc. dr. Sigita Burvytė.

Ši maloni ir netikėta staigmena dėstytoją aplankė po visų dienos darbų, kai nusprendė pasitikrinti savo „Facebook“ paskyrą. „Iš pat pradžių suklusau, nesupratau, kas tai, kokia čia informacija, kodėl mano nuotrauka. Pradėjau skaityti ir maloniai nudžiugau. Pirmiausia apėmė pasididžiavimas mūsų universiteto studentais, kurie surengdami dėstytojų rinkimus parodė savo iniciatyvumą, smalsumą, veiklumą, norą daryti pokyčius, veikdami pozityviais būdais. Jeigu veikla vykdoma studentų iniciatyva, ir dėstytojai nieko apie tai nežino, vadinasi, mūsų studentai yra veiklūs, o dėstytojai dirba tinkamai, įkvėpdami juos veikti pozityviai“, – neslėpdama džiaugsmo pasakoja S. Burvytė.

Studentai pedagogę vertina dėl daugybės priežasčių: nuoširdaus bendravimo, naudingų patarimų, pozityvaus mąstymo… O kas gi lėmė dėstytoją pasirinkti šią profesijos kryptį? „Mano profesijos ir studijų kryptį lėmė mano mokytojai. Tvirtai apsisprendžiau, kad noriu gilintis į vaikų ugdymo šeimoje klausimus. Atlikusi tyrimą pradinėse mokyklose, pamačiau, kaip mokytojai bendrauja su mokiniais, kaip mokiniai gūžiasi nuo mokytojų žodžių. Taikydama šeimos piešimo metodiką, pažinau jų emocinę savijautą šeimoje. Tai paskatino pasirinkti tolesnes magistrantūros ir doktorantūros studijas, gilinant savo žinias vaikų ugdymo klausimais šeimoje. Vėliau, kai įstojau į doktorantūrą, turėjau galimybę pažinti prof. dr. Zenoną Bajoriūną, jo žmoną Totiliją, prof. dr. Bronislovą Bitiną, prof. dr. Giedrę Kvieskienę. Tai iškilios asmenybės, daug iš jų išmokau ir nuolat mokausi“, – atvirauja S. Burvytė.

„Dirbant su šių dienų jaunais žmonėmis, kurie yra smalsūs, motyvuoti, imlūs ir norintys keisti pasaulį, bet ne save, labai svarbu užmegzti psichologinį kontaktą“, – teigia pašnekovė. Jos nuomone, pusė darbo sėkmės priklauso būtent nuo to, nes tik jausdamasis saugiai žmogus gali priimti žinias ir išgirsti, kokią informaciją jam perduoda dėstytojas. Daug dėmesio ir energijos dėstytoja skiria įvairių metodų taikymui. „Veiksmingiausi yra tie metodai, kurie leidžia studentui pasijusti lygiaverčiam su dėstytoju“, – savo patirtimi dalijasi pedagogė.

Dirbdama su studentas S. Burvytė taiko aktyvius mokymo metodus, naudoja daug gyvenimiškų pavyzdžių, surinktų iš praktinio darbo su ugdytojais ir jų tėvais, iš savo asmeninės patirties, todėl paskaitų metu diskusijos yra neišvengiamos. „Diskusijų metu gali pažinti žmogų. Tik tuomet jam gali padėti mokytis iš savo patirties. Teorinius dalykus stengiuosi susieti su gyvenimu, nes tai, ką studentai suvokia, jiems lieka visam gyvenimui. Visada siekiu, kad gautos žinios jiems būtu naudingos, kad norėtų toliau gilinti savo šeimos pedagogikos ir pozityviosios tėvystės žinias. Mano manymu, dėstytojas turi būti savo dalyko mėgėjas, visokeriopai domėtis ir mokslinėmis įžvalgomis, ir praktiškai jausti gyvenimo pulsą, sekti, kas vyksta visuomenėje, gebėti susieti teoriją su gyvenimu. Reikia padėti studentams kritiškai vertinti gaunamą informaciją, kad jie galėtų pritaikyti turimas žinias ugdymo situacijoje. O tai sugeba padaryti savimi pasitikintys, kūrybingi ir kritiškai mąstantys jauni žmonės. Darbo su jaunu žmogumi metodai turi jį pakylėti ir įžiebti vidinę pažinimo motyvaciją. Šių dienų dėstytojai privalo atsakingai rinktis dėstymo metodus, kurie padėtų studentams mokytis reflektuoti, pažinti save, realizuoti savo kūrybingumą ir skatintų norą veikti“, – savo įžvalgomis dalijasi dėstytoja.

„Nors kiekvienais metais studentai ateina vis kitokie, pirmų paskaitų metu būna įdomu pažinti visą kursą ir kiekvieną studentą atskirai. Studentai keičiasi, o su jais keičiasi ir dėstytojai, jų dėstymo metodikos, ugdomoji aplinka, tarpusavio santykiai. Mano pirmoji dėstymo patirtis buvo prieš trylika metų, kai mokiausi iš studentų. Neturėjau tokios dėstymo patirties, kokią turiu dabar. Tada studentai pasižymėjo atsakingumu, smalsumu, reiklumu dėstytojams. Jie norėdavo gauti informaciją popieriaus lape. Šių dienų studentai labai greitai gali susirasti informaciją internete, bet jiems reikia dėstytojo mentoriaus, kuris padėtų atsirinkti, kritiškai pasižiūrėti į turimą informaciją. Studentai nori būti pastebėti, įvertinti. Jie nori save išreikšti ir veikti tikslingai, siekia greito rezultato, gero atlyginimo ir dėmesio, bet visi jų norai yra pamatuoti. Labai įdomus šių dienų jaunimas. Jis gali daug, bet ne visada veikia, daug dėmesio skiria sau, asmenybės saviugdai, daug gali nuveikti toje srityje, kuri jiems patinka. Kiekvienais metais iš kiekvienos studentų laidos gaunu labai daug, daug ko išmokstu, į kiekvieną jauną žmogų žiūriu kaip į būsimą socialinės pedagogikos žvaigždę, kuri dirbdama institucijoje prieš kiekvieną susitikimą su vaiku kels sau uždavinį: ką galiu šio susitikimo metu duoti vaikui? Tikiu, kad pasitikės savimi ir nebijos padėti žmogui. Labai džiaugiuosi kartu su studentais nuveiktais patyriminiais projektais, suorganizuotomis prasmingomis diskusijomis, kurios susilaukė visuomenės dėmesio, parengtais leidiniais, vestomis konferencijomis. Kai tik išgirstu apie studentų iniciatyvą, kuri yra prasminga jiems ir kitiems, visada palaikau ir stengiuosi juos ugdyti savo asmeniniu pavyzdžiu – ieškoti pozityvumo visose situacijose“, – pasakoja S. Burvytė.

„Dėstydama universitete keliu sau daug uždavinių: jausti, kas vyksta visuomenėje, siekti pažinti ir atpažinti joje vykstančius vaikų ugdymosi šeimoje ir kitose aplinkose sąlygas, suvokti, kaip tai veikia vaiką, domėtis kitų mokslininkų tyrimais ir nuolat vykdyti tyrimus, ieškoti įdomių „gyvosios edukacijos“ metodų, kurie leistų norimas žinias perteikti per patyrimines veiklas, kad gaunama informacija liktų visam gyvenimui, rasti kiekvienai studentų kartai priimtinų ugdymo metodų ir būdų, kurie padėtų perteikti sukauptą informaciją ir suteiktų vidinės motyvacijos visam gyvenimui. Tai – didžiausias iššūkis. Mano siekis duoti tai, kas žmogui naudinga visam gyvenimui“, – apie iššūkius universitete pasakoja dėstytoja.

S. Burvytė prasitaria, kad kartais ją užklupdavo abejonės, kildavo klausimų, ar teisinga linkme ji eina, todėl ši studentų nominacija jai pats reikšmingiausias įvertinimas. Tai tarsi patvirtinimas, kad ji žengia teisingu keliu. Dėstytoja studentams linki ieškoti savo gyvenimo kelio, dirbti tik mėgstamą darbą, studijuoti tik norimą specialybę, išsirinkti pačią geriausią antrąją pusę ir kiekvieną dieną savo artimiems žmonėms padėkoti už kasdienes smulkmenas. „Gyvenkite taip, jog galėtumėte pasakyti, kad esate laimingi žmonės. Pasakysiu receptą tiems, kurie nori būti laimingi: TIESIOG BŪKITE LAIMINGI“, – gražiu palinkėjimu pokalbį baigia viena geriausių LEU dėstytojų S. Burvytė.

 

5 komentarai apie “Dirbant su jaunimu, labai svarbu užmegzti ryšį

  1. Neretai, ypatingai žiniasklaidoje išgirstame nuomonę apie kitokį, neva vaizdžiai įvardijamą „sugedusį“ jaunimą. Bandoma atsakyti, kas lėmė jaunų žmonių pokyčius asmenybiniame lygmeny (technologijų amžius? Mažėjantis gyvas bendravimas?…). Tačiau apart diskusijų apie priežastis, mažai laiko skiriama apsimokymui prisitaikyti ir dirbti su rezultatu – tuo ką turime. Galų gale, nemotyvuotas, mažai socialus jaunimas, užsidarę savyje ir neapsisprendę vaikai galbūt yra „etiketė“ užkabinta tų, kurie dėl negebėjimo atrasti ryšio su tokiu jaunimu, negalėjo įgyvendinti numatytų ir per amžius nekeičiamų ugdymo uždavinių. Pastebiu, kad dažniau nauji mokytojai, atėję į mokyklas, būna kupini visai kitokio požiūrio į jaunimą, su kuriuo teks dirbti, gana nesunkiai su juo susitvarko ir geba sėkmingai ugdyti. Gal tai ir yra raktas? Požiūris į mokinį ne iš aukšto, o kaip žmogaus į žmogų? Šiuo atveju paantrinsiu Dėstytojai. Su jaunimu tereikia užmegzti ryšį, atrasti kelią į juos, o tada ir labiausiai „sugedusios“ kartos atstovai atveria asmenybinius lobynus. Pasitikėjimo ir tarpusavo pagalba persismelkęs klimatas ne tik skatina mokinių drąsą, bet ir motyvuoja mokytis.

  2. Labai malonus straipsnis. Be galo džiaugiuosi, kad šiais metais turėjau puikią progą susipažinti su dėstytoja. Tai be galo pozityvus žmogus. Labai smagūs ir tuo pačiu reikšmingi yra jos vedami seminarai. Kiekvieną kartą pasisemi iš jų kažko naujo bei įsimeni visam gyvenimui. Kaip ir pati dėstytoja po seminaro sako: „Čia namų darbai visam gyvenimui“. Ir tai yra tiesa. Linkiu dėstytojai ir toliau išlikti tokiai pat pozityviai bei sulaukti dar daugiau studentų savo paskaitose.

  3. Nuostabi dėstytoja! Vienintelė, kuri nesukelia jokios įtampos seminarų metu. Puikūs dėstymo įgūdžiai ir bendravimo užmezgimas. Po kiekvieno seminaro išeinu su gera nuotaika ir nauju atradimu apie save arba apie mus supantį pasaulį.

  4. eh paskaičius straipsnį vėl gavau dozę motyvacijos:) Aš taip pat labai džiaugiuosi šios dėstytojos paskaitomis, kurios paskatino daugeliui dalykų. Kaip pavyzdį galiu pasakyti vieną iš vaiko ugdymo metodikų : pavyzdys, pavyzdys, pavyzdys. Ją jau ėmiau taikyti su savo sūnumi – ir tai veikia .Supratimai – atėję paskaitų metu, kaip nelikti kritišku, neprimesti savo nuomonės ir savęs klientui, kaip svarbu užmegzti psichologinį ryšį -manau tikrai pravers darbuose ir gyvenime. Džiaugiuosi , kad turėjome ne tik teoriją bet daugiau ir praktinius užsiėmimus, kurie tikrai davė rezultatų. Užmegztas pasitikėjimas su klientu atveria labai daug kelių į tolimesnius darbus ir duoda puikių rezultatų.

  5. Galiu pasidžiaugti, kad ir man teko džiaugtis šios dėstytojos paskaitomis. Dėstytoja trykštanti pozityvumu, kuriuo užkrečia ir studentus. Po kiekvienos paskaitos išeini su geromis emocijomis ir naujais potyriais.

Komentavimo galimybė išjungta.