Globa ir iššūkiai

Dažniausiai minima Vakarų civilizacijos problema – mažėjantis gyventojų skaičius. Vaikai – deficitas. Dabar dažnai vieną vaiką globoja ir auklėja du tėvai ir keturi seneliai, darželio auklėtojos bei vaikų teisių gynimo specialistai. Globos – per akis, todėl dauguma vaikų auga nesavarankiški, išlepę, fiziškai silpni, ligoti, protiškai atsilikę, neturintys valios ir elementarių veiklos įgūdžių.

Kas laukia visuomenės, kurios piliečiai turės tik tokias savybes? Kaip keisti padėtį?

Čia turėtų būti didelis vyrų vaidmuo. Vyrai turėtų dėti pastangas įtikinti moterį pagimdyti mažiausiai tris vaikus. Kiekvienam iš mūsų brolis ar sesuo yra iššūkis, nes viskuo reikia dalintis, pradedant meile, baigiant šokoladu. Be to, su broliais ir seserimis reikia rungtyniauti, kad užsitarnautume tėvų pagyrimą, meilę ir šokoladą.

Ypač daug iššūkių patiria ir labiausiai grūdinasi jauniausias. Vyresnieji – stipresni, gudresni ir užuot globoję, skriaudžia, o dalina ne po lygiai, o broliškai, t. y. vyresniam – daugiau. Jauniausias trečias brolis atsigriebia tik pasakose.

Šiuolaikinę moterį ne kiekvienam pasiseka įkalbėti gimdyti tris vaikus, todėl tam vieninteliam turimam vaikui reikia sukurti dirbtinių iššūkių.

Padiskutuokime.

5 komentarai apie “Globa ir iššūkiai

  1. Visiškai sutinku su nuomone, kad vienas vaikas – ne vaikas, tai pasaulio bamba, o jei aplink sukasi tokie patys centrai gali laukt susidūrimų ir sprogimų, o ne susijungimų. Vienturčiai dažnai būna egoistai, savanaudžiai, pavydūs, vienišiai (nors dar nesutikau nė vieno kuris tai pripažintų 🙂 – žodžiu lengvoj formoj kitokie, aišku būna ir didelėj šeimoj visokių. Dėl ko arabų šalyse pilna savižudžių, jie po mirties šlovinami kaip didvyriai, ar įsivaizduojate, kad koks nors belgo ar prancūzo vaikas taip pasielgtų – neee, jo niekas nešlovintų, jo labai gailėtų, nes tas vaikas vienas VIENINTELIS, jis saugomas, globojamas. Norėt didelės šeimos turi tiek vyrai, tiek moterys, kas iš to jei moteris prigimdys vaikų jų nenorėdama, vaikai tikrai nesijaus laimingi. Kodėl šeimos nenori turėt daug vaikų? pinigai tikrai ne pirmoj vietoj (jų niekada nebūna gana) paprasčiausiai, manau, kad kaltas egoizmas – nenoriu rūpesčių, nenoriu problemų 🙂 ar kuri šeima turinti daugiau nei 2 vaikus pajuto, kad su šeimos padidėjimu prisidėjo pakvietimų į svečius? ar nepajuto gailesčio ir užuojautos pilnų akių iš aplinkinių vaikštant parduotuvėje? (atseit vargšeliai tiek vaikų prisidirbo), o gal kavinėj labai laukiamos didelės šeimos, kur geriau neimti, neliesti, nebėgioti… mes tapom egoistais, deja… tingim svogūnus ant palangės augint, o čia vaikus – dar daugiau darbo

  2. Iš dalies sutinku su čia išsakyta nuomone, tačiau kodėl pamirštame kur mes gyvename. Pirmiausiai šiais laikais visi džiaugiasi kas turi darbą ir be abejo bijo jį prarasti. Sakote pagimdyti ne vieną vaiką, gal ir galima, kodėl gi ne. Tačiau kaip tuos vaikus išlaikyti, auga vaikai auga ir poreikiai. Atlyginimai maži, už vaikus gauna centus. Kodėl visi pamiršta, kad vaikas tokia pati būtybė, kaip ir suaugęs, jam reikia pradedant dantų šepetėliu, pasta…..Kas liečia globa.Taip, globoja ir seneliai ir tetos, dėdes, kartais ir kaimynai, nes mamai ir tėčiui reikia dirbti, kad galėtų uždirbti pinigėliu vaiko poreikiams. Visi gerai žinome kainas, kas kiek kainuoja. O gal prigimdyti vaikų, pačiai mamai auginti, gauti socialinę paramą ir vos galą su galu sudurti ar geriau auginti vieną vaiką ir deramai tenkinti jo preikius, turint darbą ir padedant seneliams.

  3. Žinoma būtų puiku jei valstybės politika, būtų nukreipta į gimstamumo skatinimo sritį. Tada būtų lengviau susilaukti palikuonių, juos tinkamai išauklėti. Tikriausiai vaikų padaugės tik tada kai pakaks pinigų juos tinkamai išlaikyti. Protingi tėvai negimdo kelių vaikų neturėdami pinigų jo poreikiams patenkinti. Tačiau pinigų trūkumas ne vienintelė problema, juk vakarų šaliss tokios ekonominės problemos neslegia, o jie vis tiek gimdo vis mažiau ir mažiau atžalų. Manau, kad taip yra dėl susiformavusių visuomenės normų. Vaikai įpareigoja, atima daug laiko ir lėšų. Žinoma turint brolį ar seserį augti yra kur kas smagiau ir naudingiau vaiko vystymuisi. Neabejotinai tokiems vaikams bus lengviau prisitaikyti visuomenėje, bus smagiau gyventi turint artimą žmogų. Tačiau juk žmonės skaičiuoja ir paskaičiavę dažniausiai nusivilia, nes supranta, kad antro vaiko jie susilaukti tiesiog negali.

  4. Auginti vieną vaiką šeimoje tikrai negerai, tiek vaiko, tiek tėvų, tiek valstybės atžvilgiu. Daugeliu atveju vienturčiai vaikai auga egoistais, nemokančiais bendrauti, mylėti, užjausti ar padėti.Manau du vaikus užauginti gali, ir turi užauginti kiekviena šeima,nežiūrint į materialinę ir socialinę padėti.o kas liečia daugiau vaikų…,Žinoma gerai, kai auga trys ar daugiau,bet ne kiekviena šeima gali tam ryžtis.Tėvų apsisprendimą lemia musų šalies ekonomine padėtis, visuomenės požiūris į daugiavaikes šeimas,ir žinoma šeimos finansinė padėtis.Manau gerai, kai yra kitų globėjų,senelių ar giminaičių,kurie gali padėti šeimai auginant ir auklėjant vaikus,o jei jų nėra?…visuomenės ir valstybės pagalbos prašyti ne išeitis,o be to ne paslaptis, kad dažnai į pagalbos prašymą gali gauti gan nemalonų atsakymą,-nereikėjo prisidirbt vaikų, jei nesugebi jais pasirūpinti.O deramai pasirūpint nori visi tėvai,tačiau juk būna visko, ir bėdų ir nelaimių, ir nenumatytų išlaidų,o ir vaikų auklėjimui kartais pritrūkstama laiko,nes tėveliai lekia, skuba,turi dirbt ,kad tik duonos namuose netruktų….

  5. Manau iššukių vaikams pakanka. Nors augina tėvai ir seneliai, vaikas bando įsitvirtinti, o tai nėra lengva. Tiek skirtingų auklėjimo būdų, požiūrių, išbandymų. Vaikas visuomet nori gauti, to ko jis nori, todėl jis mokosi, kaip iš kiekvieno šeimos nario gauti ko nori. Suaugę nėra lengvai manipuliuojami, nebent jiems nerūpi jų vaikai. Todėl vaikui tenka susidurti su frustracijomis ir mokytis jas išgyventi bei iš jų mokytis. Tobulinti savo manipuliacijas, bet tuo pačiu ir suprasti kas priimtina šeimoje ar konkrečiam šeimos nariui, kas ne. Vaikas mokosi įvairių vaidmenų: mokosi pabūti brandus ir nusileisti, mokosi palaukti, mokosi susitarti, mokosi kovoti dėl savo negalvodamas apie kliūtis ir t.t. Labai svarbu, kad vaikas praleistu daug laiko su kitais vakais, manau tada vaikas mokosi panaudoti, tai ką išmoko namuose. Ar net susitvarkyti su tokiomis situacijomis, kai vaiką pastumė. Tuomet sprendžia, kaip jam elgtis, atsilyginti tuo pačiu, pasiskųsti tėvam, ar žaisti toliau kitoj vietoj. Manau vaikui pakanka veiklos ir be dirbtinių problemų. Kaip tik norisi vaiką mokyti būti ramiam ir mąstyti ko jis nori, kol visas pasaulis lekia paskui madą ar dar kažką.

Komentavimo galimybė išjungta.