Anot Vydūno pirmutinis auklėjimo veiksnys- šeima. Vaikas joje gauna „fizinį kūną“ ir dvasinio gyvenimo pradžią, čia išugdomi pirmieji žmogiškumo daigai, čia jis supažindinimas su tautos kultūra. Meilės Tėvynei ugdymas vaiko širdyje nereikalauja ypatingai didelių fizinių pastangų ar laiko sąnaudų. Užtenka nuoširdaus atviro pokalbio vaikams suprantamais žodžiais. A. Maceiną taip pat pritaria Vydūnui teigdamas, kad „visų vertybių pagrindas yra šeima“, todėl ir mes- Vilniaus lopšelio-darželio „Žilvitis“ „Pelėdžiukų“ grupės vaikai į Vasario 16-osios paminėjimą įtraukėme tėvus, kurie noriai bendradarbiavo.
Savo grupėje pasigaminome trispalves, vaikams patiko jas štampuoti. Išmokome spalvų pavadinimus: geltona, žalia, raudona. Vaikai namuose kartu su tėveliais gamino atvirukus sveikinimus Lietuvai.
Grupėje surengėme raiškiojo skaitymo pratybas. Trumpo O.Pučinskienės ketureilio mokymasis ugdytiniams sukėlė daugybę teigiamų emocijų. Vėliau išmoktą eilėraštį, darželyje vykusio raiškiojo skaitymo konkurso: „Tėviškėle tu graži“ metu deklamuoti išsirinkome du atstovus Nojų ir Mažvydą. Mažvydui pasisekė nugalėti savo amžiaus grupėje, visa grupė juo didžiavosi.
Prisiminėme Lietuviškas tradicijas, apie meilę Lietuvai kalbėjome paprastais, vaikams suprantamais žodžiais. Lietuva- tai mūsų namai: mama ir tėtis, brolis ir sesė. Pasiklausėme vaikų ar jie gamina namuose valgyti. Sužinojome, jog senovėje žmonės namuose taip pat gamindavo valgyti, tačiau dar kepdavo ir duoną. Šiandien mes duoną perkame parduotuvėje, todėl vaikams buvo įdomus susitikimas su mūsų grupėje viešėjusia Vilniaus „Ozo“ gimnazijos mokytoją, kuri pakvietė vaikus minkyti duonelę savarankiškai. Turtinome ugdytinių žodyną naujais žodžiais: kepalas, riekė, riekti. Prisiminėme sąvokas didelis/mažas. Vaikai sužinojo, kad duona būna juoda ir balta. Skaitėme J.Bernat knygelę „Iš kur atsiranda duona“.
Iš modelino išminkytų „kepaliukų“ nuotraukas išsiuntėme į respublikinę parodą: „Pinu pynę šimtamylę“ kurią organizuoja Vilniaus lopšelis-darželis „Molinukas“.
Kartu su grupės vaikų tėvais kūrėme Lietuvos žemėlapį, sužinojome iš kur kilę vaikai, kokios jų šaknys.
Sugalvojome kiekvienam vaikui sutartinį ženklą ir juo žemėlapyje pažymėjome vietovę iš kurios kilę mažylio mama ir tėtis. Mūsų sukurtas žemėlapis puikavosi darželyje organizuojamoje žemėlapių parodoje: „Pažinkime Lietuvą“.
Taip pat dalyvavome Vasario 16-osios minėjime. Tėveliai tą dieną papuošė savo vaikučius tautiniais rūbais.
Salėje klausėme Lietuvos himną, susipažinome su Lietuvos ženklais: herbu ir vyčiu. Nepriklausomybės sąvoka buvo paaiškinta paprastai, kad tai yra Lietuvos gimtadienis. Todėl reikia būti linksmiems ir džiugiai nusiteikusiems, pasveikinti Lietuvą eilėraštukais ir dainelėmis. Lopšelio-darželio “Žilvitis“ administracija šia proga pavaišino visus vaikus šakočiu, kuris simbolizavo Gedimino pilį su viršuje plazdančia trispalve.
Siekėme, kad ir maži vaikai suprastų, kad valstybę kuriame mes, taigi patys turime stengtis, kad čia būtų gera gyventi, dirbti ir mylėti. Tautiškumą ir meilė Lietuvai raginu atsiminti ne tik valstybinių švenčių išvakarėse, o ir visai be progos kalbėkime su vaikais apie tėvynę gynusius ir garsinusius žmones, apie jos papročius ir tradicijas. Tiesiog didžiuokimės, jog esame lietuviai.
Smagu, kad yra vaikai ugdomi jau nuo vaikystės gerbti ir domėtis savo tėvynės istorija. Nes ne visose šeimose pilietiškumas yra ugdomas ne tik vaikystėje, bet ir jų pačių gyvenime.
Labai smagu, kad vaikai turi progą tiek daug nuveikti ir tiek daug išmokti nuo mažų dienų apie šalį kurioje jię gyvena. Būtina ugdyti vaikams meilę tėvynei, gimtam kraštui. Jei vaikas mylės savo šalį, savo miestą, jie suvoks, kad tai kas yra jų, reikia saugoti. Taip miestai bus švarūs, bus mažiau šiukšlinama, paišoma ant sienų ar laužoma miestą puošiančių elementų.
Daugelis tėvų nemoka švesti valstybinių švenčių, jie mėgaujasi išpuolusiomis laisvomis dienomis prie tv ekranų, nes kaip tyčia tom dienom rodomi visi patys geriausi filmai.
Manau smagu, kad pedagogai moka ir stengiasi įtraukti tėvus į įvairias šventes. Juk šventės ir yra tam, kad jas žmonės švestu.
Džiugu, kad vaikai yra skatinami mylėti Lietuvą ne tik valstybinių švenčių metu, bet ir kiekvieną dieną be progos. Nuo pat vaikystės svarbu būti pilietišku, mylėti kalbą, Lietuvos gamtą ir žmones.
Manau, kad tai labai puiki idėja, nes taip vaikai yra skatinami ne tik mylėti savo kraštą ir jį gerbti, bet tuo pačių ir gerbti savo šalį ir jos kultūrą.
Manau, jau nuo mažens yra svarbu ugdyti vaiko pilietiškumą. Pasakoti, kaip buvo seniau, kad dabar mes esame laisvi, kad seniau jie negalėjo pasirinkti, kokius rūbus pirkti, jiems tiesiog buvo paduota pagal talonėlį. Tai reikia žinoti vaikams, stengtis juos sudominti įvairiais būdais.