Tyrimo duomenys paimti iš:
Burvytė, Sigita. Pirmosios klasės mokinių adaptacijos mokykloje pedagoginis koregavimas :[rankraštis]: daktaro disertacija: socialiniai mokslai, edukologija (07S) / Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2011. 301 p.
Tiriamieji: 168 pirmosios klasės mokiniai.
Tyrimo atlikimo vieta: trys Vilniaus miesto pradinės mokyklos.
Rezultatai
Tyrimo rezultatai: remiantis pirmosios klasės mokinių elgesio sunkumų raiška kasdienėje klasės aplinkoje, buvo išskirti pirmosios klasės mokinių adaptavimosi sunkumų vertinimo kriterijai.
Uždarų vaikų adaptacinių sunkumų vertinimo kriterijai – santykių su kitais vengimas: laiką leidžia vienas; atžarus, staigus, užgaulus elgesys; elgesio sunkumus patiria leisdamas laiką tarp žmonių; savo elgesiu stengiasi aplinkiniams parodyti, kad nenori su niekuo bendrauti.
Smulkmeniškų vaikų adaptavimosi sunkumų vertinimo kriterijai – smulkmeniškas taisyklių laikymasis: elgiasi atsargiai, apgalvotai, sunkumų iškyla, kai reikia pasielgti spontaniškai; viską susiplanuoja, nes neplanuotas elgesys trikdo; nemėgsta naujovių, pokyčių; nesant galimybės tvarkingai susidėti daiktus, patiria diskomfortą; negeba dirbti ne pagal taisykles; sunku prisitaikyti chaotiškoje aplinkoje; sunkumų patiria, kai nori įvesti savo taisykles ir per daug nurodinėti; negeba dirbti netvarkoje; nemoka būti nenuoseklus, išlaidus, neatkaklus.
Dėmesio sau siekiančių vaikų adaptavimosi sunkumų vertinimo kriterijai – savo elgesiu stengiasi patraukti kitų dėmesį: negali ilgai išbūti vienoje vietoje ir kruopščiai baigti pradėtą darbą; mėgsta pokyčius, jų nesant, savo elgesį nukreipia pokyčių paieškai; savo elgesiu stengiasi būti dėmesio centre; vengia taisyklių ir pasižymi nekantriu elgesiu; elgiasi laisvai ir mėgsta rizikuoti; elgiasi taip, kad būtų gerai čia ir dabar; pasižymi menka kantrybe, nemoka laukti, sunkiai susivaldo, kad neiškrėstų ko nors netinkamo, negeba būti vienas, atlikti individualių užduočių iki galo, ištvermingai vykdyti tai, kas suplanuota.
Nesavarankiškų vaikų adaptavimosi sunkumų vertinimo kriterijai – nepasitikėjimas savimi ir įgytas bejėgiškumas: sunkiai išsiskiria su tėvais; per pertraukas dažnai glaudžiasi prie mokytojo, ieško artimesnio kontakto; reaguoja į kitų nuomonę; negeba reikalauti ko nors sau; negeba būti sveikai agresyvus; pasižymi perdėtai taikiu, altruistišku ir užjaučiamu elgesiu; negeba savarankiškai apsiginti nuo kitų pašaipų; nerodo iniciatyvos.
Harmoningais vaiko charakterio bruožais laikomi gebėjimai naujose situacijose valdyti elgesį ir juo adekvačiai reaguoti į esamą situaciją ir jausti vidinę harmoniją. Tai visi aukščiau išvardyti būdo bruožai (uždarumas, smulkmeniškumas, nesavarankiškumas ir dėmesio sau siekimas), keturios bendrosios pagrindinės nuostatos ir elgesio galimybės. Tokio charakterio vaikas geba įvertinti situaciją ir atitinkamai į ją reaguoti vieno iš keturių būdo bruožų sąlygotu elgesiu, nesutrikdydamas vidinės pusiausvyros.
Tyrimo rezultatai: Siekiant padėti jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikams įveikti sunkumus, buvo išskirti vaikai su dominuojančiais charakterio bruožais, kurie jiems trukdė prisitaikyti prie naujos, jiems nepažįstamos mokyklinės aplinkos. Stebėjimo metu vaikai išskirti ir sugrupuoti pagal dominuojančių ir harmoningų charakterio bruožų sąlygoto elgesio raišką kasdienėje klasės aplinkoje. Rezultatai pateikti paveiksle.
Analizuojant pirmaklasių (n = 168) pasiskirstymą pagal charakterio bruožus išryškėjo, kad 87 vaikai pasižymi harmoningais charakterio bruožais, todėl jų elgesys pamokų ir pertraukų metu nekėlė adaptavimosi sunkumų. Remiantis tėvų, pedagogų nuomone ir stebėjimo duomenimis, kiti vaikai pagal besiugdančios asmenybės dominuojančius charakterio bruožus pasiskirstė taip: 7 iš jų priskirti uždariems vaikams, 21 vaikas – dėmesio siekiantiems, 21 vaikas – smulkmeniškiems, 32 vaikai – nesavarankiškiems.
Analizuojant pirmaklasių pasiskirstymą pagal dominuojančius charakterio bruožus išryškėjo, kad daugiausiai vaikų (n = 32) pasižymi įgytu bejėgiškumu. Tokie vaikai mokykloje jaučiasi bejėgiai, ieško, kas už juos atliks užduotis; ieško savo motinos pakaitalo, kuriuo dažniausiai tampa mokytoja arba suolo draugas, tolesnėje ateityje jiems sunkiai sekasi savarankiškai apsispręsti, o atsakomybę už savo veiksmus stengiasi permesti kitiems.
Vienodai pasiskirstė smulkmeniški (n = 21) ir dėmesio sau siekiantys (n = 21) vaikai. Smulkmeniškų vaikų problemų ratą sudaro dominuojanti elgesio dimensija prisitaikyti prie aplinkos, smulkmeniškai laikantis taisyklių ir reikalavimų. O dėmesio sau siekiančių vaikų problemų ratą sudaro dominuojanti elgesio dimensija prisitaikyti prie aplinkos, siekiant visada ir visur įvairiomis priemonėmis atkreipti į save dėmesį.
Tiek stebėjimo rezultatų pagrindu, tiek mokytojų ir tėvų išskirtomis vaikų elgesio problemomis buvo išskirti (n = 7) uždari vaikai, kurių problemų ratą sudaro dominuojanti elgesio dimensija prisitaikyti prie aplinkos – vengiant artimesnio kontakto su kitais vaikas, šalinantis ir atsiribojant nuo kitų žmonių.
Harmoninga vaiko asmenybė sugeba priklausomai nuo situacijos sureaguoti tinkamu elgesiu (sugeba pasirinkti optimalią elgesio formą, tenkinant savo poreikius ir nepažeidžiant visuomenėje priimtinų normų), adaptyvaus elgesio modelio formavimąsi ir jo laikymąsi įvairiose veiklos (asmeninės, mokymosi, laisvalaikio ir kt.) sferose. Vaikai su dominuojančiais charakterio bruožais vienpusiškai reaguoja į įvairias gyvenimiškas situacijas ir naujas aplinkybes, kurios gali sąlygoti tiek asmeninės, tiek ir socialinės adaptacijos problemas.
Apibendrinimas: iš 168 pirmosios klasės mokinių 87 pasižymi harmoningais charakterio bruožais, kurie padeda jiems prisitaikyti skirtingose gyvenimiškose situacijose, o 81 pasižymi dominuojančiais charakterio bruožais, kurie vieniems padeda prisitaikyti vienose gyvenimiškose situacijose, o kitose yra priežastis adaptavimosi sunkumų. Šiems vaikams reikalinga ugdytojų pagalba sudaryti tinkamas sąlygas išsiugdyti harmoningus charakterio bruožus.
