2012-11-23

Parengė Vilniaus L/D “Žilvitis” auklėtojos
auklėtoja-metodininkė Ramunė Gustienė
vyresnioji auklėtoja Jurga Riaubytė

Vilniaus lopšelio-darželio „Žilvitis“ „Žiogelių“ ir „Pelėdžiukų“ grupių projektas: „Labas, aš atėjau…“

Vaikui augant plečiasi jo aplinka, į socialinio ugdymo procesą įsijungia ikimokyklinio ugdymo įstaigos, mokykla. Ikimokyklinio amžiaus vaikų socializacijos ypatumai aktualūs darželio pedagogams, įgyvendinantiems ikimokyklinio ugdymo tikslus ir uždavinius, rengiantiems ugdymo programas. Ikimokyklinės įstaigos pedagogas, siekdamas tinkamo vaiko brandumo mokyklai, ugdymo procesą organizuoja taip, kad būtų atsižvelgta į kiekvieno vaiko gebėjimus ir individualumą, bendradarbiauja su vaiko šeima. Socialinės pedagogikos svarbiausiomis funkcijomis laikome „vaikų rengimą gyventi realiomis istorinėmis sąlygomis, atsižvelgiant į atskirų visuomenės grupių gyvenimiškus poreikius ir žmonijos sukauptus pozityvius scenarijus, siekiant vaikų socialinės brandos ir gerovės“ (Kvieskienė, 2005).

Į asmenybę orientuotas (ugdymo ir bendravimo) modelis grindžiamas principu ne „šalia“ ir ne „virš“ vaiko, o kartu su juo (Juodaitytė, 2002). Tokio ugdymo tikslas – vaiko kaip asmenybės formavimasis per jo paties natūralią sąveiką su aplinka. Toks būdas leidžia realizuoti svarbiausius vaiko socialinės raidos uždavinius, ugdyti pasitikėjimą aplinka, pajusti gyvenimo džiaugsmą, formuoti asmenybę.

Nuo pat įsikūrimo mūsų įstaiga Vilniaus lopšelis-darželis „Žilvitis“ rėmėsi tokia praktika, kad ankstyvojo amžiaus grupių vaikai buvo ugdomi atskirai. Šio amžiaus grupės nebuvo integruojamos į darželio bendruomenės gyvenimą, nedalyvavo įstaigos renginiuose, parodose, teatro spektakliuose. Mes kaip pedagogės, pastebėjome, kad tai neigiamai veikia vaikų raidą, apsunkina adaptaciją ir stabdo socializacijos procesą. Išėję iš lopšelio grupės vaikai atsiduria jiems patiems naujoje aplinkoje, nes iki tol nebūna susipažinę su visos įstaigos darbu ir antrus metus turi iš naujo adaptuotis. Pernai mūsų įstaigoje pasikeitė vadovas, juo tapo jauna, energinga direktorė Inga Bielinienė, kuri pasiūlė pakeisti ugdymo modelį ir ankstyvojo amžiaus vaikus integruoti į darželio bendruomenės gyvenimą nuo pirmųjų dienų. Mes savo ruožtu palaikėme šią iniciatyvą ir tokią praktiką taikydamos jau antrus metus, pastebėjome teigiamų pokyčių. Vaikai tapo drąsesnis, laisvesni, nuo pat pradžių susipažinę su darželio struktūra jaučiasi saugūs, tai palengvina ir paspartina jų adaptaciją. Vaikščiodami į svečius, dalyvaudami įstaigos renginiuose ankstyvojo amžiaus vaikai mokosi bendrauti ir nebijoti.

Šiais metais kilo idėja vykdyti tarp grupinį projektą „Labas, aš atėjau“ skirtą vaikų socializacijai. Šio projekto tikslas – padėti ankstyvojo amžiaus vaikams adaptuotis įstaigoje per socialinę kompetenciją. Projekto dalyviai yra „Žiogelių“ grupės ( 3-4 metų ) ir „Pelėdžiukų“ grupės (2-3 metų) ugdytiniai. Projektas prasidėjo rugsėjo mėnesį nuo ekskursijos po darželį. Kartu su vaikais aplankėme sekretorės kabinetą apžiūrėjome jos darbo stalą ir dokumentų spintą, sekretorė leido vaikams pasėdėti jos kėdėje. Aplankėme slaugytojos kabinetą, susipažinome su jame dirbančia slaugytoja, kuri noriai parodė vaikams medikamentų spintą, leido apžiūrėti pleistrus. Paaiškino, kad susižeidę vaikai kartu su savo auklėtoja gali ateiti pas slaugytoją ir ši sutvarstys žaizdą. Susipažinome su darželio virėjomis, taip pat apžiūrėjome sporto bei aktų sales, paspaudėme ranką jose dirbančioms pedagogėms.

Spalio mėnesį vyko pramoga „Bulvės diena“. „Žiogeliai“ pakvietė „Pelėdžiukus“ į svečius kartu paminėti „bulvės dieną“. „Pelėdžiukai“ atsinešė žalių bulvių, kurias ugdytiniai visi kartu lygino, svėrė, lytėjo. Visi drauge pažaidė ratelį: „Verdu bulvienę“ ir pasivaišino virtomis bulvėmis. Daugybę teigiamų emocijų vaikams sukėlė kolektyvinis darbas atliktas štampavimo technika. Vaikams buvo įdomu sužinoti, kad bulves galima netik valgyti, bet ir panaudoti netradiciškai – pasigaminti antspaudus. Pramogai pasibaigus dalyviams buvo įteiktos atminimo dovanėlės, knygelės apie „Bulvę“. Lapkričio mėnesį „Pelėdžiukai“ vėl gavo kvietimą pasisvečiuoti „Žiogelių“ grupėje. Šį kartą kalbėjome apie žmogų. Mokėmės kūno dalių pavadinimus, sąvokas : „aukštas- žemas“, „mažas- didelis“, „berniukas- mergaitė“. Vaikai pasiskirstė grupelėmis ir kartu su auklėtojomis apipiešė vaiką. „Pelėdžiukai“ apipiešė didelį „Žiogelių“ grupės vaiką, o „Žiogeliai“- mažą „Pelėdžiukų“ grupės ugdytinį. Vėliau kiekviena grupė nuspalvino savo trafaretą: nupiešė akis, nosį, burną, berniukui kelnes ir švarką, mergaitei kasytes ir sijoną. Iškirptas vaiko dydžio trafaretas, kaip ,,ugdytinis“ buvo grąžintas į savo grupę. Būnant lauke , taip pat stengiamės, kad abiejų grupių vaikai dažniau būtų kartu ir bendrautų savarankiškai. Jau dabar pastebime vyresniųjų atsakomybę ir rūpinimąsi jaunesniais.

Šis projektas dar tik startuoja. Esame numatę daug bendrų renginių, pramogų ir kasdieninio bendravimo situacijų. Tikime, kad toks socialinės kompetencijos ugdymas padės ne tik įgyti patirties ankstyvojo amžiaus vaikams, bet bus labai naudingas ir vyresniesiems. Vyresnieji įgauna galimybę rūpintis mažaisiais, jausti atsakomybę už save ir šalia esantį, perteikti savo turimą patirtį mažiesiems draugams. Su projektu yra supažindinti ir ugdytinių tėvai, kurie labai palaiko tokią pedagogų iniciatyvą.

Straipsnyje naudota literatūra:

  1. Kvieskienė G. Pozityvioji socializacija . Vilnius: mokslinės monografijos, 2005
  2. Juodaitytė A. Socializacija ir ugdymas vaikystėje. Vilnius: Petro Ofsetas, 2002

4 komentarai apie “Vilniaus lopšelio-darželio „Žilvitis“ „Žiogelių“ ir „Pelėdžiukų“ grupių projektas: „Labas, aš atėjau…“

  1. Labai dziaugemes budami vaiku tevais, kad musu vaikus priziuri ir aukleja tokios saunios pedagoges.Labai aciu JUms uz visa teigiama energija, kuria atiduodat musu mazyliams !

  2. Nuostabios – kūribingos, išradingos, švelnios – mūsų pedagogės. Didžiausia pagarba ir padėka jums už jūsų atsidavimą.

  3. tikiuosi gerbiamoji auklėtoja-metodininkė, po tokiu gražių atsiliepimų, pakeis savo auklėjimo metodus ir būdus.
    Jeigu vaikas namo parėjęs krūpčioja, tai kažkas ne taip ir nereikia prieš tėvus apsimetinėti.

  4. Visada gera matyti, kaip vaikai įvairiose situacijose jaučiasi gerai. Taip pat, kaip pereina iš vienos grupės į kitą, jei jie ten lankėsi, jie aplinką buvo pažinę, todėl ir jausis geriau. Taip pat manau, kad vaikams reikia kuo daugiau sukelti įvairių situacijų, kad jie patys galėtų jas išspręsti.

Komentavimo galimybė išjungta.