2016-07-02

Vilniaus lopšelio/darželio „Žilvitis“ direktorė Inga Bielinienė;
LEU SEF Socialinio ugdymo katedros vedėja ir Všį „Vaikų ugdymas“ direktorė doc. dr. Sigita Burvytė

Asmeninio pavyzdžio svarba ugdant vaikų kūrybingumą ir darbštumą

Kiekvienas pedagogas, kiekvienas tėtis ir mama yra vaikų kūrybingumo ir darbštumo ugdymo dalyvis. Vaikai stebi juos supančius žmones ir pamėgdžioja jų elgesį. Todėl kiekvienas turi žinoti ir nuolat sau priminti tris pagrindinius vaikų ugdymo metodus, tai – PAVYZDYS, PAVYZDYS ir dar kartą PAVYZDYS.

Siekdami išugdyti visapusišką (kūrybingą, darbštų, protingą, fiziškai stiprų, gebantį valdyti ir reikšti savo emocijas, mokantį mokytis) žmogų, pirmiausia patys turime tokiais būti. Kaip kiekvienam iš mūsų sekasi tokiais būti, galime matyti stebėdami savo vaikus. Kiek mums būdingos šios savybės? Į šį klausimą visi atsakytume skirtingai, nes kiekvienas save bei kitus vertiname skirtingai. Kuo įvairesnę gyvenimišką patirtį vaikai įgis vaikystėje, tuo labiau jie bus pasirengę gyvenimo iššūkiams. Kiek jie užaugę jausis laimingais žmonėmis, tiek jausis ir dėkingais savo tėvams bei kitiems ugdytojams. Ugdytojų pasakyti žodžiai vaikystėje bei išgyventi potyriai, lieka žmonių prisiminimuose, kurie juos lydi visą gyvenimą. Tad būdami atsakingais ugdytojais privalome pagalvoti apie mažą žmogų – vaiką, kuris yra šalia mūsų ir stebi mus bei perima mūsų sukauptą gyvenimišką patirtį. Ar dažnai užduodame sau klausimą, o kaip gi vaikai jaučiais šalia mūsų? Kokį pavyzdį mato? Kokią patirtį perima?

Vieną eilinės darbo dienos popietę Vilniaus miesto lopšelio-darželio „Žilvitis“ tėveliai draugiškai darbavosi gražindami vaikų grupės aplinką. Tai buvo niekuo neišskirtina ar ypatinga diena. Net ne didžiulis vaikams ar vaikų surengtas renginys, bet kartu tai buvo ne eilinė diena, kai vaikai galėjo stebėti dirbančius savo tėčius ir mamas jų grupėje. Vaikai, matydami kūrybingą, draugišką ir geranorišką visų darbą gražinant ikimokyklinės ugdymo įstaigos aplinką, turėjo galimybę stebėti procesą bei džiaugtis galutiniu rezultatu. Tai leido jiems suvokti, kad graži aplinka yra kuriama pačių žmonių rankomis.

Pedagogų ir tėvų kūryba netradicinėse erdvėse, džiugesys akyse – yra tai, kas įkvepia vaikus kurti ir dirbti bei dalintis savo džiaugsmu su kitais. Tėvų bendruomenę telkia pedagogai, bet jiems taip pat reikalingas palaikymas ir paskatinimas. Ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovas yra tas žmogus, kuris nukreipia ugdymo institucijos bendruomenę telktis ir siekti vaiko gerovės. Kai vadovas veikia kartu su bendruomene, pastebi teigiamus dalykus, jis gali paskatinti ir pasidžiaugti pedagogų, tėvų ir vaikų pasiekimais. Tuomet pedagogams auga sparnai, kas leidžia gerai jaustis darbe. O šalia kūrybingo, gerai nusiteikusio pedagogo ir vaikai jaučiasi saugūs, ramūs bei norintys save išreikšti per kūrybą ir prasmingas veiklas.

Įkvepiantis tėvelių darbinio vaikų ugdymo pavyzdys sudaro sąlygas vaikams stebėti tėvelius ir perimti jų gerąją patirtį. Minėtame darželyje, gražindami grupės aplinką, tėvai ne tik savo vaikams sukūrė jaukią erdvę, bet ir leido jiems stebėti darbinės kūrybos procesą. Ikimokyklinio ugdymo bendruomenės narius telkia vienas tikslas – vaikų gerovė ir visapusiškai raidai reikalingos sąlygos. Šiandieniniai vaikai dažniausiai mėgaujasi darbo rezultatais, bet iš jų yra atimama galimybė pamatyti gyvenimą ir dalyvauti darbiniame procese, kas leistų labiau vertinti patį kūrybos procesą, o ne tik sukurtą rezultatą priimti kaip duotybę. Gyvenimo dėsniai yra tokie, kad privalome neatimti iš vaikų galimybės kaupti gyvenimišką patirtį darbiniame ir kūrybingumą skatinančiame darbo procese. Kuo daugiau įtrauksime vaikus į savo veiklas, tuo labiau jie jausis pasirengę savarankiškam gyvenimui.

5 komentarai apie “Asmeninio pavyzdžio svarba ugdant vaikų kūrybingumą ir darbštumą

  1. Tiek būdama su savo vaikais, kiek telkdama pedagogus vaikų gerovei, tiek vesdama seminarus pedagogams ir studentas – nuolat sau primenu, kad yra trys pagrindiniai vaikų ugdymo metodai, tai – PAVYZDYS, PAVYZDYS ir dar kartą PAVYZDYS.

  2. Statistiškai tėvai su vaikais praleidžia 7 minutes drauge. Reikėtų įsisamoninti,kad bent jau tos 7 minutės būtų praleitos „kokybiškai“ – rodant gerą pavyzdį ir ugdant vertybes ir rodant tinkamą pavyzdį…

  3. Šių trijų reikalavimų negalima pamiršti, kaip, kad negalima pamiršti, jog pirmiausia tėvai turi patys duoti, rodyti, mokyti, bendrauti su vaikais. Juk mažieji yra mūsų atspindžiai.

  4. Teisingai pastebėta, visada turime pradėti nuo savęs

  5. Vaikai – tėvų atspindys. Kiek duodame, tokį rezultatą ir turime. Pirmiausia reikia sukurti saugią vaikui priimtiną aplinką. Tėvai – pirmieji vaiko mokytojai.

Komentavimo galimybė išjungta.