2012-12-20

LEU SKI Socialinio ugdymo katedra
Všį „Vaikų ugdymas“
Lektorė dr. Sigita Burvytė

Kruonio gimnazijos pedagogai kviečia diskutuoti: kas yra tėvų švietimas ir tėvų informavimas?

2012 gruodžio 6 dieną teko lankytis Kruonio gimnazijoje ir skaityti paskaitą pedagogams ir tėvams tema: „Harmoningos vaiko asmenybės ugdymas“. Vėlyvą žiemos vakarą važiuojant Kruonio miestelio gatvėmis nereikėjo net keleivių pasiklausti kur rasti mokyklą. Mokykla švietė iš toli. Didžiulis, paskendęs iš klasėse tviskančioje ir per išgražintus langus sklindančioje šviesoje, pastatas priminė pasaką. Visi langai buvo vienodai papuošti. Kai susitikau su direktore Rita Mikučauskiene ir pasidžiaugiau gražia mokyklą, ji paminėjo, kad šiemet mokiniai norėjo anksčiau pasipuošti mokyklą, kad galėtų tuo grožiu pasidžiaugti ir patys. Prisimindami praėjusius metus, mokiniai nenorėjo kartoti tos pačios klaidos, kuomet įdėjus daug darbo gražinant mokyklą, reikėjo išeiti atostogauti ir neliko laiko pasidžiaugti savo kūriniais. Mokykloje šiltai pasitiko anglų kalbos mokytoja Loreta Vainauskienė-Bielskytė, kuri buvo viena iš pagrindinių mano paskaitos mokyklos bendruomenei iniaciatore. Džiugina tai, kad tokiame mažame miestelyje pedagogai diktuoja pedagogikos „madas“, domisi viskuo, kas vyksta ne tik jų bendruomenėje, kuo gyvena jų mokiniai bei jų šeimos, bet kviečiasi ir kitus mokslininkus bei praktikus, kad šie pasidalintų savo turima patirtimi.

Turėjau įdomią ir prasmingą diskusiją su gimnazijos direktore Rita Mikučauskiene, kurios metu atsiskleidė gilus direktorės probleminių klausimų analizavimas ir įvairiapusiškas požiūris, ieškant tinkamiausio probleminių situacijų sprendimo būdo. Iškeltas diskusinis direktorės klausimas: „kas yra tėvų švietimas ir tėvų informavimas?“, privertė labiau susimąstyti ir pasigilinti į tai. Tėvų švietimas – procesas, kurio metu švietimo įstaigose ir ne tik, formaliai arba neformaliai tėvams suteikiamos žinios ir formuojami tėvystės/motinystės gebėjimai, o tėvų informavimas – žinių ir informacijos apie vaiką teikimas.

Kodėl paskutiniais metais sparčiai plinta tėvų švietimo sampratos aptarimas ir diskusijos, siekiant rasti tinkamiausią tėvų švietimo ir tėvų informavimo apibrėžimą? Tai įtakoja dramatiški ekonominiai, politiniai ir socialiniai pastarųjų dviejų dešimtmečių pokyčiai, kuriuos patyrė Lietuvos žmonės, kurie verčia mus visus susimąstyti apie tai, kaip geriausiai parengti mūsų vaikus ilgalaikei sėkmei ateityje. Tėvai įprato vertinti švietimą kaip priemonę pasiekti akademinių žinių, reikalingų paruošti vaikus aukštajai mokyklai. Bet ar to pakanka asmenybei, kad ji gebėtų sėkmingai prisitaikyti kintančioje visuomenėje, gebėtų tinkamai jaustis ir inicijuoti pokyčius mūsų visuomenėje? Kokios reikalingos savybės, kad padėtų asmenybei pasiekti savo tikslų ir jaustis laimingiems? Dažniausiai tai susiveda į pasirengimą egzaminų ir testų laikymui, t.y. išmoktų faktų atsiminimą ir pakartojimą. Toks požiūris į švietimą yra trumparegiškas. Jis ne tik neįvertina tėvų dalyvavimo ugdymo procese svarbos, bet ir ignoruoja tai, kokio švietimo reikia mūsų vaikams tam, kad jie butų sėkmingi šiandienos besikeičiančiame ir nenuspėjamame pasaulyje. Danielis Pink’as, vienas iš šiuolaikinės švietimo minties lyderių, kuris propaguoja jaunimo skatinimą ugdyti vidinę motyvaciją mokytis visą gyvenimą ir pabrėžia to svarbą, savo knygoje „Drive: the Surprising Truthabout Whatotivates Us“ ( liet. „Apie motyvaciją darbe ir gyvenime“) (2011). Savo teiginiais jis atkreipia mūsų dėmesį į mūsų vaikų laukiančius pokyčius ir asmenines bei profesines savybes, kurios geriausiai paruoš mūsų vaikus sėkmingai veiklai 21-ame amžiuje: „Paskutiniai keli dešimtmečiai priklausė žmonėms, kurie turėjo tam tikrą mąstymo būdą – programuotojams, galintiems rašyti kodą, teisininkams, gebantiems rengti kontraktus, verslo vadybininkams, galintiems analizuoti skaičius. Tačiau raktai nuo pasaulio jau perduodami kitokiems žmonėms.

Ateitis dabar priklauso skirtingo tipo asmenybei su labai skirtingo tipo mąstymu. Tai – kūrėjai ir empatizuotojai, modelių atpažintojai ir prasmės ieškotojai. Tokie žmonės – kūrėjai, išradėjai, dizaineriai, iškalbingi, gebantys pasirūpinti ir paguosti, suvokiantys visumą – dabar skins geriausius vaisius ir dalinsis visuomenės didžiausiais džiaugsmais.”

Vadinasi, labai svarbu, kad ugdymo institucijų, ugdytojų ir tėvų tikslai būtų vienodi, tai padėtų pasirengti vaikams savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Vienas iš sėkmę lemiančių veiksnių – ugdytojų ir tėvų tarpusavio dialogas. Tėvų švietimas įgalina tėvus apmąstyti savo pačių požiūrį į tėvystę ir naujosios kartos ugdymą. Tėvai nori aktyviau dalyvauti savo vaikų ugdyme, bet ir patiems tėvams reikalingos žinios (pagimdę vaikus jie negauna instrukcijos kaip juos ugdyti). Reikalinga ugdyti pačius tėvus ir supažindinti juos su šiandienos švietimo teorijomis, nes dažniausiai jie vadovaujasi tik savo pačių turima vaikystės patirtimi, patirtimi mokykloje, tad ir savo vaiko mokymąsi jie vertina tik per šią prizmę. Deja, ši patirtis ne visada atitinka šiandienos besimokančiųjų poreikius. Todėl tėvams reikalinga pagalba, o suteiktos žinios padės jiems įsitraukti į savo vaikų gyvenimą. Verslo ir švietimo sričių tyrimai atskleidžia esmines žmogui reikalingas savybes, kurios lemia asmeninę, intelektualinę ir profesinę sėkmę. Asmenybė šiandien turi gebėti: rodyti empatiją ir rūpestį, kritiškai mąstyti, bendradarbiauti, gebėti suvokti savo elgesį, efektyviai bendrauti, skatinti vaizduotę ir smalsumą, puoselėti sąžiningumą, būti atkakliais ir atsidavusiais, rasti ir analizuoti informaciją, gebėti save realizuoti, imtis iniciatyvos. Informacinių technologijų visuomenėje būtina išugdyti 5 asmenybės gebėjimus (Honoré (2012): valdyti informaciją, valdyti permainas, bendrauti su žmonėmis, būti pasaulio piliečiu, išmokti mokytis.

Šiandieninėje visuomenėje svarbu, kad mokyklos vykdytų ne tik vaikų, bet ir tėvų švietimą, kad tėvai ir kiti ugdytojai, kartu bendradarbiaudami, padėtų vaikams tinkamai pasirengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Šiuolaikinėje visuomenėje mokykloms neužtenka atlikti tik tėvų informavimo funkcijos, kuria dauguma mokyklų apsiriboja.

6 komentarai apie “Kruonio gimnazijos pedagogai kviečia diskutuoti: kas yra tėvų švietimas ir tėvų informavimas?

  1. Visiškai sutinku su tuo, kad tėvus būtina informuoti ir mokyti kaip ugdyti savo atžalas. Kasdenybėje dažnai girdžiu: ko ten toje mokykloje tavę mokina? Ar taip turi kalbėtis su suaugusiais? Arba mokykloje tave išmokys pagarbos ir kultūros.
    Bet nesusimąstoma, kad pagarbą suaugusiems dažniausiai formuojasi šeimoje. Vaikai stebi kaip tėvai bendrauja tarpusavyje, kaip bendrauja su savo tėvais (senialiais), pagyvenusiais žmonėmis gatvėje ir panašiai. Dažnai mokytoa aiškindama vaikams apie bendravimo kultūrą išgirsta vaikų atsakymą: o mano tėtis taip nedaro ir panašiai. Neveltui sakoma- nori pamatyti savę pažiūrėk į savo vaikus. Tėvystė nėra toks jau paprastas dalykas, jis reikalauja kantrybės ir daug informacijos.

  2. Labai smagu skaityti straipsnį, vis labiau populiarėjančia tematika – tėvų švietimas (informavimas). Pedagogams, dirbantiesm ikimokyklinio švietimo įstaigose taip pat labai aktualu diegti vaikams motyvaciją: mokytis, kurti, siekti, domėtis bei ugdyti siekį tapti savarankiška amenybe. Tad, siekiant šio tikslo, svarbu laiku užmegzti ugdytojų ir tėvų tarpusavio dialogą, kuris leistų tėvams įgyti žinių, taip formuluojant tėvų mąstymą (požiūrį) į vaikų ugdymą jau nuo mažens. Tikėtina, kad tėvų švietimo (informavimo) idėjos laikui bėgant pasieks ir ikimokyklinio ugdymo įstaigas.

  3. Labai svarbu tėvus informuoti apie vaiko gyvenime vykstančius procesus. Tenka susidurti su tėvų apatiškumu bei abejingumu. Kadangi tėvai palieka ugdytojams savo vaikus ir tikisi, kad jų misija tuo baigiasi. Tenka susidurti su situacija jog į susirinkimus tėvai jau nebevaikšto. Ugdytojai – moko, ugdo, teikia vaikui žinias, tėvų domėjimasis vaikų gyvenimą bei mokslu labai svarbus. Mano nuomone reikia sugalvoti kaip nors įdomiai, kūrybingai pritraukti tėvus į vaiko pasaulį. aš pabandžiau sukurti susirinkimą tiek vaikams, tiek tėvams bendrą. Parinkau ir laiką ir vietą ,sugalvojau susirinkimo veiklą. Gaila atėjo tik keli tėvai, bet negalima juk pasiduoti ar ne. Mano susirinkimai bus visada nenuobodūs ir linksmi. O tėvai sužinos apie vaikus viską ir vaikai apie tėvus taip pat. labai reikia tėvams informacijos tik pateikimas jos priklauso nuo kiekvieno iš musu ugdytoju bei mokytoju. kurkit, fantazuokit ir niekada nepasiduokite… Aciu tiems kurie teikia informacijos kaip tai padaryti :-)))

  4. Tikra tiesa, jog tėvai nesusikalba su savo vaikais, mažai dėmesio skiria bendravimui. Vienas mokinys pasakė,kad tėvams prieš gimdant vaikus reikia išklausyti paskaitas kaip auginti ir kaip bendrauti su vaikais. Tėvai išleidžia vaikus į mokyklą ir nusimeta nuo saves visą atsokomybę.

  5. Straipsnio tematika labai naudinga ypač dabartinėje visuomenėje kai su vaikais yra sunku susikalbėti, nes šiuo metu jie labiau žino savo teises, o ne pareigas ir tuo labai naudojasi.

  6. Šiuolaikiniams vaikams yra svarbu mokėti prisitaikyti prie aplinkos. Manau, kad visada reikia atkreipti dėmesį, kaip jaučiasi pats vaikas, o ne kiek jis išmoko daugybos lentelės. Taip, yra svarbu ir tai, bet kaip vaikas galės mokytis, jei jis jausis blogai?

Komentavimo galimybė išjungta.