Kas yra vaikų leistino elgesio ribos ir kam jos reikalingos

Prieš pradedant klausytis seminaro „Vaikų leistino elgesio ribų nustatymas“ kviečiu padiskutuoti su savo šeimos nariais apie tai, kokios taisyklės ir susitarimai yra Jūsų namuose auklėjant vaikus, kuriais nustatomos vaikų leistino elgesio ribos.

Virtualioje paskaitoje išgirsite moksliniais tyrimais paremtą informaciją, iliustruotą gyvenimiškais pavyzdžiais. Kviečiu seminaro medžiagą vertinti kritiškai ir pasisemti tik tokios informacijos, kuri padės sutarti šeimoje ir kiekvienam nariui gerai jaustis namuose.

Tikiuosi, kad išgirsta informacija padės suprasti, kodėl ir kokias vaikų leistino elgesio ribas reikia nustatyti, kvies pagalvoti, kam gyvenime reikalingos ribos, kas tai yra ir ar įmanoma be jų apsieiti. Natūralioje gamtoje ir žmonių pasaulyje ribomis atitveriama tam tikra teritorija, kurioje gyvūnas ir žmogus jaučiasi saugūs. Užeiti už ribų – vadinasi, pateikti į kito žmogaus teritoriją, kur  gresia pavojus būti išvarytam, užpultam, t. y. gresia pavojus netekti saugumo. Savo teritorijos ribas ir žmonės, ir gyvūnai agresyviai saugo nuo pažeidėjų. Ribos reikalingos visur, nes be jų neteksime saugumo ar sveikatos.

Kodėl reikia nustatyti ribas?

Sigita Burvytė pabrėžia, kad ribos yra būtinos:

• be jų neįmanoma išugdyti vaiko savarankiškumo, darnios asmenybės, kuri suvoktų savo vertę, turėtų emocinį ir socialinį bendrystės pojūtį. Ribos yra pamato, ant kurio statomi tėvų ir vaikų santykiai, dalis;
• vis dėlto ribų nustatymas neturi nieko bendra su draudimais ir bausmėmis. Ribos ne viešpatauja – jos nukreipia, veda, padeda ir skatina. O draudimai ir bausmės, priešingai, palaužia valią ir rodo galią. Nors draudimų ir bausmių dažniausiai nepaisoma, nes jais grasinama susijaudinus ar įniršus, šie būdai vis tiek slogiai veikia ugdymą ir žlugdo vaiką;
• vaikui nustatytos ribos ir pagarba jam – neatsiejami dalykai. Ribos ne tik padeda susigaudyti „čia ir dabar“, bet ir atskleidžia vaikams, nuo ko jie priklausomi ir nuo ko ne, paaiškina dabartinę vertybių sistemą ir nurodo perspektyvą: esu čia, o atsidurti noriu štai ten;
• šitaip vaikai įsisąmonina ribų būtinybę – kintant ir norams, ir pačioms riboms, joms plečiantis, jas peržengiant. Ribos kartu yra ir kelio pabaiga, ir pradžia. Jos apsaugo, suteikia prieglobstį ir nurodo tikslą, kuris yra pasiektas, skatina dairytis naujų kelių bei perspektyvų;
• ribos apibrėžia artumą ir atstumą, pasitenkinimą tuo, kas pasiekta, pasitikėjimą savimi išbandant tai, kas nauja, atsiribojimą nuo įprastų dalykų ir naujovių troškimą, kitus iššūkius ir naują patirtį.

Linkiu prasmingo klausymosi.

Lektorė:
Doc. dr. Sigita Burvytė (VšĮ „Vaikų ugdymas“ direktorė)