2012-11-26

Dr. Sigita Burvytė

Paskaita – diskusija Molėtų „Vyturėlio“ lopšelio – darželio bendruomenei

2012 lapkričio 21 d. turėjau garbės skaityti paskaitą ir diskutuoti su Molėtų lopšelio – darželio „Vyturėlis“ bendruomene. Paskaitos – diskusijos metu nagrinėjome aktualią temą: „Tėvų ir vaikų elgesio ribų pažinimas ir priėmimas“. Bendruomenės nariai iš keturiolikos pateiktų temų išsirinko būtent tą, kuri atspindi svarbiausius vaikų ugdymo aspektus. Visi ugdytojai žino, kaip kritinėse situacijose, ir ne tik jose, sunku nubrėžti leistino vaikų elgesio ribas.

Dažnai tėveliams kyla klausimų: „o kur yra tos leistino elgesio ribos?“; „kaip žinoti, kad mes jas teisingai suprantame ir nubrėžiame“; „kaip tinkamai jas nubrėžti?“; „kaip nesužaloti vaiko žingeidumo ir smalsumo bei išmokyti elgtis pagal taisykles?“. Tai vieni iš pagrindinių klausimų kylančių tėvams ir kitiems ugdytojams. Tai tikrai svarbūs klausimai, į kuriuos atsakymą turi rasti kiekvienas tėvas ar ugdytojas individualiai.

Nuo to, kaip sėkmingai mes pasirinksime vaikų ugdymo kryptį ir nusibrėšime leistino elgesio ribas, priklausys mūsų ir mūsų vaiko psichologinė savijauta ir sveikata bei vaiko harmoninga raida. Jeigu mes pasirinksime vaikų ugdymo kryptį, kur vienas iš svarbiausių elementų bus visiška vaiko elgesio laisvė ir vaikų leistino elgesio ribų nebuvimas, tada mama ar abu tėvai, ar kiti ugdytojai bus „tabaluojami“, o vaikas jausis nesaugus.

Jeigu mes pasirinksime tokią vaikų ugdymo kryptį, kur bus labai griežtos taisyklės ir vaikų leistino elgesio ribos bus labai griežtos, tada traumuosime vaiką ir jo harmoningą raidą. Todėl labai svarbu, kad vaikų leistino elgesio ribos atitiktų sveiką protą, būtų aiškios, nuoseklios, tvirtos ir kartu lanksčios. Pavyzdžiui, Jūs su vaiku, kuriam 10 metų, susitariate, kad sutartus kompiuterinius žaidimus per dieną jis gali žaisti puse valandos. Jis yra laisvas savo pasirinkime, ta prasme, jeigu vieną dieną žaidė ilgiau, tai kitą dieną turi žaisti trumpiau. Tai jis pats gali pasirinkti, kurią dieną kiek žaisti. Jeigu vaikas pradeda manipuliuoti, reikia į jo elgesį reaguoti. Reikia rasti būdų ir priemonių, kaip atjungti kompiuterį, kad vaikas negalėtų įsijungti ir paaiškinti jam ramiai: „vakar Tu žaidei 1 val., tai šiandienai žaidimo laiko nebeliko“.

Norėtųsi sulaukti atgalinio ryšio iš Molėtų lopšelio – darželio „Vyturėlis“ bendruomenės narių, kas jiems buvo įsimintiniausia, ką jie naujo išgirdo, su kuo nesutiko ir norėjo ginčytis, bet garsiai nepasakė, kas dar liko neaišku ir neatsakyta?

Dažnai tėveliams ir kitiems ugdytojams vaikų leistino elgesio ribos kaip ir kitos temos asocijuojasi su jų patiriama konkrečia ugdomąja situacija. Dažnai tėveliai ir kiti ugdytojai recepto nori čia ir dabar, bet tokio nėra, jo reikia ieškoti. Kiekviena šeima yra unikali ir kiekvienoje šeimoje veikia skirtingi susitarimai, taisyklės ir ugdymo metodai. Asmenys kuria ugdomąsias situacijas, todėl jos yra skirtingos, bet jas visas sieja tam tikri bendri dėsniai. Vienas iš mūsų diskutuojamų klausimų buvo:

Kaip elgtis su 10 metų dukra, kuri norėjo šuniuko ir tėveliai jai jį nupirko. Ji pasižadėjo kasdien vedžioti šuniuką į lauką, bet po kurio laiko jo nebevykdo ir mama nežino, kokiais būdais ir priemonėmis priversti ją tai padaryti? Gal kas susidūrėte su panašia situacija ir radote sėkmingą jos įveikos būdą. Pasidalinkite su mumis savo turima patirtimi šiuo klausimu…

Svarbu suprasti, kad dukrai jau prasideda ankstyvosios paauglystės amžiaus tarpsnis, o tai reiškia, kad mes turime rodyti deramą pagarbą vaiko asmenybei, gerbti jo pasirinktą elgesį, leidžiant patirti natūralias pasekmes: „aš išvesčiau šuniuką, nes man jo būtų gaila, o kartu nenorėčiau būti dvokiančiame kambaryje, bet tai Tavo pasirinkimas – būti dvokiančiame kambaryje“. Mamos mane įtikinėjo, kad tai nepadeda. Jos teigė, kad dukra atsakytų: „Ir gerai, tegul dvokia…“ ar „aš gi buvau išvedusi šuniuką ir mano kambaryje visai nedvokia“ (nors mama aiškiai mato, kad šuniukas nebuvo išvestas, nes blizga grindyse pavalyta balutė). Šiuo atveju aktuali tampa melavimo problema, į ją taip pat reikalinga reaguoti.

Palieku Jums atvirą klausimą ir tikiuosi susidomėjimo rašant pamąstymus, pasiginčijant su manimi ar tiesiog pateikiant gerų savo patirties pavyzdžių, pasidalinkite savo praktikoje pritaikytais veiksmingais metodais.

Smagu buvo susipažinti su „Vyturėlio“ lopšelio – darželio bendruomene bei šiltai ir prasmingai padiskutuoti aktualiomis temomis.

Su meile,
dr. Sigita Burvytė

2 komentarai apie “Paskaita – diskusija Molėtų „Vyturėlio“ lopšelio – darželio bendruomenei

  1. Lauksime tolimesnių seminarų ir pasiūlymų variantų spręsti „šuniuko“ problemą

  2. Jei man būtų pasakę kas nors, kad gyvensiu smirdančiame kambaryje, bučiau išvedusi šuniuką, bet tai galbūt tik mano pagalvojimai. O jei pasakyti vaikui, kad aš tavimi pasitikėjau ir tau padovanojome šuniuką, tu sakei, kad prižiūrėsi, bet tenka prižiūrėti man. Manau tai svarbu vaikams, ar ne?

Komentavimo galimybė išjungta.