2014-06-20

Doc. dr. Sigita BURVYTĖ

Lietuvos edukologijos universiteto
Socialinio ugdymo katedros vedėja
VšĮ „Vaikų ugdymas“ direktorė ir lektorė

Apie kokybišką pedagogo sąveiką su vaiko tėvais

  • „Mokykimės tarpusavyje bendradarbiauti geranoriškai, o vaikai, stebėdami mus, perims šį bendravimo su kitais modelį.“
  • Tėvai yra atsakingi už tai, kad vaikui būtų sudaryta galimybė visapusiškai asmenybei ugdytis, o pedagogai padeda tėvams ir vaikui, tiek suteikdami informaciją apie vaiką, tiek paskatindami vaikus, o kartais ir įgalindami tėvus elgtis su vaiku tinkamai.
  • Tėvams ir pedagogams būtina bendradarbiauti, nuolat keistis informacija, ką sužinojo, stebėdami vaikus, siekiant užtikrinti harmoningas ir nuoseklias vaiko raidos sąlygas. Tėvų ir pedagogų bendradarbiavimas užtikrina kokybišką vaikų ugdymosi aplinkos sukūrimą. Vaikas sėkmingai ugdosi, kai tiek namuose, tiek darželyje nuosekliai vadovaujamasi tais pačiais principais: vienodai suprantamas netinkamas elgesys, vienodai į jį reaguojama ir sprendžiamos konfliktinės situacijos.
  • Tėvai savo vaiką pažįsta geriausiai ir ugdytojams gali suteikti svarbios informacijos, padedančios išsamiau analizuoti ir suprasti vaiko raidą. Pedagogai privalo nuolat pranešti tėvams, ką sužinojo stebėdami vaiką ikimokyklinio ugdymo įstaigoje. Tėvams labai svarbu, kad jų vaiką globojantys ir ugdantys asmenys keltų pasitikėjimą, o profesionalus pedagogo bendradarbiavimas su ugdytinio tėvais šį pasitikėjimą stiprina.

Kokybiška ikimokyklinio ugdymo įstaigų pedagogų sąveika su vaiko tėvais

Ikimokyklinio ugdymo įstaigų pedagogas bendrauti su ugdytinio tėvais turi profesionaliai ir laikytis šių principų:

  • Bendrauti atvirai. Jeigu grupėje per dieną atsitiko kas nors nemalonaus, auklėtoja turi turėti drąsos apie tai pasakyti tėvams. Tinkamai pateikiama informacija galima laikyti tokią informaciją, kai faktai išdėstomi atvirai, tėvai nėra kaltinami, o vaikas nėra žeminamas ar kaltinamas.
  • Keistis informacija. Pavyzdžiui, pasakodamas tėvams apie tai, kad jų vaikas susipešė su draugu ir peštynių metu stipriai jį pastūmė, pedagogas paklausia tėvų, kaip jų sūnus elgiasi namuose, kai supyksta; kaip elgiasi, kai nori gauti tai, kas tuo metu neįmanoma; ką tėvai tuomet daro ir ką sako vaikui?
  • Rodyti pagarbą. Kai kalbamės su tėvais, labai svarbu rodyti pagarbą kitokiai tėvų nuomonei ar kitokioms nuostatoms, kuriomis jie vadovaujasi ugdydami vaikus. Jeigu požiūriai į vaiko elgesį skiriasi, pedagogui dera išsakyti savo nuomonę, nekritikuojant tėvų supratimo šiuo klausimu. Pavyzdžiui: „Aš suprantu Jūsų nerimą ir rūpestį dėl dukters ar sūnaus ir norą, kad ji (jis) jaustųsi laiminga(-as), todėl daug ką darote už vaiką. Aš jus suprantu, bet mano nuostatos kitokios, aš skatinu vaikus kiek įmanoma viską daryti patiems, kad jie ugdytųsi savarankiškumą.“
  • Būti suinteresuotu. Svarbu domėtis vaiko savijauta, elgesiu, kuris tam tikrose situacijose vaikams gali kelti sunkumų. Pokalbio metu negalima kaltinti tėvų ar jiems priekaištauti, tiesiog pakanka išsakyti savo rūpestį dėl vaiko.
  • Palaikyti tėvus. Labai svarbu, kad tėvai jaustų pedagogo palaikymą. Tam reikia stengtis atidžiai įsiklausyti į tai, ką sako tėvai. Nedera pulti skubiai patarinėti, bet geriau klausytis ir užduoti klausimus, kad tėveliai galėtų išsikalbėti, o kalbėdami patys surastų atsakymus.

Pagrindiniai ugdytojo sąveikos su vaiko tėvais tipai:

  • Pokalbis, kai pedagogas oficialiai aptaria su tėvais duomenis, sukauptus apie jų vaiką. Reikėtų į savo metinį veiklos planą įtraukti susitikimus su tėveliais ir pasikalbėti su jais kiekvieno pusmečio pabaigoje. Kalbėdami galėtumėte išdėstyti visus sukauptus duomenis apie vaiką ir išgirsti tėvų nuomonę, kaip jie vertina vaikų pasiekimus ir raidą.
  • Klausinėjimas, kai ugdytojas, siekdamas sužinoti daugiau informacijos, užduoda ugdytinio tėvams klausimų, siekdamas sužinoti padėtį ir tėvų vertinimą, kad galėtų juos geriau suprasti. Klausinėjant labai svarbu atidžiai klausytis kalbančiųjų ir užduoti tikslinamuosius klausimus, kad būtų aišku, ką nori pasakyti kiti.
  • Parama, kai ugdytojas teikia vaiko tėvams paramą. Kartais nutinka taip, kad, norint padėti vaikui, pirmiausia reikia padėti jo tėvams. Pasitaiko, kad susvetimėjusioje visuomenėje vaiko auklėtoja gali būti vienintelis žmogus, su kuriuo tėvai pasidalija savo rūpesčiais. Todėl pedagogas turi gebėti nukreipti tėvus tinkama savipagalbos paieškos linkme. Ypč svarbu išlaikyti konfidencialumą, kad tėvai jaustųsi saugūs ir jokiu būdu nesidalyti patikėta informacija nei su kolegomis, nei su kitais tėveliais.
  • Informavimas, kai pedagogas teikia informaciją apie jų vaiką. Teikiant informaciją apie vaiką, labai svarbu pradėti nuo teigiamų dalykų, nuo pasidžiaugimo vaiku, jo pasiekimais ar nuveiktais darbais. Kiekvienas tėvas laukia gero žodžio apie savo vaiką. Ypač veiksminga tai sakyti tėvams, vaikams girdint, nes tai motyvuoja vaikus savidisciplinai.
  • Bendravimas, kai pedagogas neoficialiai kalbasi su tėvais. Siekiant sukurti geranoriškus tėvų, vaikų ir pedagogų santykius, svarbu skirti laiko paprasčiausiam tarpusavio bendravimui. Kai sukuriamas geranoriškas tarpusavio ryšys, tik tada galime priimti kitų pateikiamą informaciją ir žinias. Kad vaikų ugdymas būtų sėkmingas, būtina palaikyti gerus tarpusavio santykius..

Pedagogo sąveikos kokybė su vaiku ir su vaiko tėvais gali skirtis

Nustačius pedagogo sąveikos su ugdytinio tėvais tipą, reikėtų išanalizuoti ir suprasti, kokia yra sąveikos kokybė. Ši sąveika gali būti:

  • Nuoširdi, kai ugdytojas yra gerai nusiteikęs, malonus, atidus, padrąsinantis, draugiškas. Kuriant tarpusavio sąveiką labai svarbu būti nuoširdiems. Nuoširdumas turi atsispindėti kalbant apie savo išgyvenimus ir pastebėjimus vaikų ugdymo procese.
  • Pagarbi, kai pedagogas elgiasi dorai, taktiškai, atsižvelgia į skirtumus, įvertina vaiko tėvų indėlį. Svarbu pastebėti tinkamą vaikų elgesį ir pabrėžti tėvų pastangas, kad vaikas šiuo metu turi tinkamus elgesio įpročius.
  • Profesionali, kai ugdytojas laikosi konfidencialumo principų, elgiasi etiškai. Šis principas labai svarbus, kad tėveliai, kalbėdamiesi su pedagogais, jaustųsi saugūs. Jie turėtų būti įsitikinę ir žinoti, kad jų nuomonė ar išgyvenimai nebus persakyti kitiems tėvams, nes dėl to jie patirtų nesaugumą ir nepasitikėjimą auklėtoja. Tėveliams, kurie baiminasi būti sukritikuoti ar išduoti persakant jų nuomonę kitiems, būtų nesaugu dalytis ir savais rūpesčiais, o išsikalbėjimas tuo momentu jiems yra svarbus dalykas.
  • Geranoriška, kai pedagogas pastebi laimėjimus ir tai, ką dar galima padaryti, o ne tai, kas buvo nepadaryta arba padaryta netinkamai. Ši nuostata labai svarbi kuriant bendradarbiavimu grįstą sąveiką. Kai pedagogas išsako, ko vaikas nepadarė, tėvai tai priima kaip priekaištą savo atžvilgiu. Visiškai kitokia sąveika vyksta, kai pedagogas pastebi ir pasidžiaugia laimėjimais, taip pat nurodo kryptį, kaip būtų galima padaryti, kad vaikas ugdytųsi asmenybę.
  • Tėvų ir pedagogų abipusiu pasitikėjimu ir abipusiu bendradarbiavimu grįsta sąveika yra būtina, kuriant harmoningą vaikų ugdymosi aplinką. Kai geranoriškai bendraujama ir užtikrinamas saugus vaikų su tėvais ir pedagogais santykis, tada vaikai gali priimti jiems teikiamą informaciją ir žinias, kūrybingai jas taikyti gyvenimiškose situacijose. Mokykimės tarpusavyje bendradarbiauti geranoriškai, o vaikai, stebėdami mus, perims šį bendravimo su kitais modelį.

Šaltiniai:

  1. Sean Stephenson. Išsivaduokite iš savo „bet“: kaip liautis sau kenkti ir pradėti valdyti savo gyvenimą. Kaunas: Mijalba, 2012
  2. James Borg. Minties galia: pakeiskite mąstymą, pakeisite gyvenimą. Vilnius: Tyto alba, 2012
  3. Nekrasova, Z.; Nekrasova, N. Liaukitės vaikus auklėti – padėkite jiems augti: tėvams, mokytojams, psichologams, gydytojams: naujieji vaikai jau atėjo. Kaunas: Mijalba, 2008.

 

5 komentarai apie “Apie kokybišką pedagogo sąveiką su vaiko tėvais

  1. Šis straipsnis labai aktualus – manau, kad jis turėtų kabėti kiekvienoje vaikų ugdymo įstaigoje kaip atmintinė, siekiant pilnaverčio pedagogų ir tėvų bendradarbiavimo. Vaiko tėvai ir pedagogai sugebėdami atvirai bendrauti, keisdamiesi informacija apie vaiką, rodydami pagarbą vieni kitiems, būdami suinteresuoti vaiko ugdymu bei palaikydami vieni kitus užtikrins harmoningą vaikų ugdymosi aplinką, to pasekoje, vaikai jausis saugiai, tikslingai įsitrauks į ugdymo procesą.

  2. Manau šiuo metu mokymo istaigose to labai trūksta, kas yra aprašyta šiame straipnyje. Tėvai su pedagogais susutinka labai retai (ypatingai, kai jų atžalos jau mokosi mokykloje), todėl tokio bendradarbiavimo tiesiog nebūna. Mano nuomone, tokius susitikimus tėvų su pedagogais reiktų skatinti kiekvienose mokymosi įstaigose, nes tai pedėtų vaikams jaustis aplinkose saugiau, o taip pat ir ugdysis kur kas sėkmingiau.

  3. Pedagogai būna geranoriškai nusiteikę bendrauti su tėvais, tačiau tėvų priešiškumas dažniausiai gadina santykius tarp pedagogo ir tėvų. Vaikams tėvų elgesys priimtinesnis, todėl labai sudėtinga ugdyti geranorišką bendravimą statant kaip pavyzdį kokybišką pedagogo ir vaiko tėvų sąveiką.

  4. Manau, labai svarbu visiems t. y. mokiniams, tėvams ir pedagogams bendrauti, tačiau dėl įvairių prižaščių sklandžiai bendrauti nepavyksta ir dėl to labiausiai nukenčia vaikai.

  5. Visų pirma atsakomybė už vaiko auklėjimą, ugdymą tenka tėvams. Visų antra labai svarbus auklėtojo, pedagogo bendravimas ir bendradarbiavimas su tėvais. Straipsnis tikrai galėtų būti auklėtojų, pedagogų ir tėvų atmintine.

Komentavimo galimybė išjungta.