Ar žinai, kaip padėti vaikams spręsti konfliktus?

Neįmanoma įsivaizduoti gyvenimo be konfliktų. Su jais mes susiduriame kiekvieną dieną. Žmogus gali konfliktuoti pats su savimi, taip pat su draugais, šeimos nariais ar tiesiog parduotuvėje, eilėje prie kasos, su visai nepažįstamu žmogumi dėl paprasčiausios smulkmenos. Labai dažnas reiškinys yra vaikų konfliktai, tačiau šioje situacijoje jiems reikalinga mūsų pagalba, nes vaikams trūksta savarankiškumo ar patirties patiems juos spręsti.

Neseniai susibūręs ,,Pozityviosios tėvystės“ klubas 2014 m. spalio 20 dieną surengė pirmąją diskusiją tema ,,Ar žinai, kaip padėti vaikams spręsti konfliktus?” Manęs, kaip būsimos socialinės pedagogės, šios diskusijos tema nepaliko abejingos. Todėl, kad ateityje reikės dirbti su įvairiais vaikais, teks padėti jiems spręsti iškilusias problemas, konfliktus ir, žinoma, anksčiau ar vėliau turėsiu savo vaikų. Pamaniau, jog tai puiki galimybė įgyti naujų žinių, išgirsti kitų patirtis ir pažinti konfliktinių situacijų įvairovę. Eidama į diskusiją, nesitikėjau iš dalyvių išgirsti tiek daug nuoširdžių ir atvirų pasidalinimų darbo, sprendžiant konfliktines situacijas su vaikais, patirtimi. Diskusijos metu kėlė susidomėjimą ne tik atviri ir nuoširdūs konfliktinių situacijų sprendimo būdai, patirtys, bet norėjosi ir pačiai pasisakyti.

Diskusijoje dalyvavo LEU Socialinės edukacijos fakulteto studentai, Vilniaus miesto krizių centro socialinės darbuotojos, Vilniaus lopšelio-darželio „Strazdelis“, Vilniaus lopšelio-darželio „Žilvytis“ auklėtojos bei pati direktorė Inga Bielinienė. Nuo pat diskusijos pradžios vyravo jauki atmosfera, nors dauguma dalyvių buvo nepažįstami. Manau, kad tai diskusijos moderatorių nuopelnas, nes joms pavyko parinkti tinkamus susipažinimo metodus, padėjusius labiau atsipalaiduoti ir sukurti jaukią atmosferą.

Diskusijos metu atsiskleidė panašios vaikų problemiško elgesio tendencijos ir su tuo susijusios konfliktinės situacijos. Visi dalyviai dalinosi savo patirtimi, pasakodami situacijas, su kuriomis tenka susidurti darbe ar net artimoje aplinkoje – namuose. Daug dėmesio buvo skirta konfliktams tarp brolių ir seserų šeimoje, todėl vaikų Vilniaus lopšelio-darželio „Žilvitis“ auklėtoja Bronė pasidalino puikiais patarimais, metodais, kaip galima būtų išspręsti tokio pobūdžio konfliktus. Vienas iš metodų – „Smėlio laikrodis“. Pavyzdžiui, jei vaikai nepasidalina žaislais, galima naudoti smėlio laikrodį, siekiant padėti jiems susitarti tarpusavyje nu(si)statant taisykles. Kol smėlio laikrodyje byra smėlis, žaidžia vienas vaikas, baigus byrėti smėliui, laikrodis apverčiamas, tada ateina eilė žaisti su tuo pačiu žaislu kitam vaikui. Šitaip vaikai turi galimybę mokytis pasidalinti žaislais, laikantis nusistatytų taisyklių. Taip pat labai svarbu, jei įvyksta konfliktas, bendrauti su vaiku, klausti jo: „Kaip Tu jautiesi?“, Kaip jaučiasi Tavo draugas?“, „Kaip Tu jaustumeisi, jei tave skriaustų taip, kaip tu skriaudi kitą?“ Tokie klausimai padeda vaikams susimąstyti, įsivaizduoti save kito vaiko „kailyje“. Taip pat susipažinau su metodu, kai konflikto metu, siekiant vaikų ugdymo tikslo, sugebama iš savęs pasijuokti. Diskusijos metu išgirsta lopšelio- darželio „Žilvytis“ auklėtojos Bronės patirtis sužadino smalsumą pačiai pabandyti pritaikyti šiuos metodus praktikoje.

Vaikų nenoras ir nemokėjimas bendrauti tarpusavyje dažnai tampa tarpusavio konfliktų priežastimi. Tokiu atveju labai svarbu ramiai reaguoti į vaiko emocijas, pavyzdžiui, užduodant savęs ir kito pažinimą skatinančius klausimus: „Kaip tu elgiesi, kai nori pabūti vienas?“, „Gal tavo draugas taip pat nori pabūti vienas?“, „Kaip jaučiasi Tavo draugas“. Šie metodai tinkami tik tam tikro amžiaus vaikams, kurie jau moka kalbėti. Svarbiausia yra padėti vaikui suprasti, kad kitas vaikas gali nenorėti šiuo metu su juo žaisti ar tiesiog nori pabūti vienas, ir tai nereiškia, jog draugas jo nemėgsta. Auklėtojos dalinosi savo patirtimi, jog darželyje su panašiomis situacijomis jos susiduria beveik kiekvieną dieną. Tačiau būna tokių vaikų, kurie, susidūrę su problemomis ir konfliktais, nemoka jų spręsti, nes trūksta savarankiškumo. Tokiu atveju būtina padėti patiems vaikams išmokti spręsti savo problemas, juos skatinant kalbėtis, išsakyti savo nuomonę, poreikius ir suprasti bei išgirsti kitus. Ugdant vaikų savarankiškumą, galima pasinaudoti gyvenimiškomis situacijomis, kurių vaikas dar nesugeba spręsti savarankiškai, leidžiant vaikui save išbandyti pačiam, pagiriant jį, paskatinant ir rodant pasitikėjimą juo.

Diskusijoje buvo dalinamasi patirtimi apie tėvų elgesį vaikų konfliktinių situacijų metu. Dažniausiai suaugusieji įsikiša į vaikų konfliktines situacijas, susijusias su jų pačių vaikais, bet bijo kištis į kitų vaikų konfliktus dėl įvairių priežasčių (bijomasi kitų kritikos ar pačių vaikų reakcijos ir pan.). Norint padėti vaikui išmokti savarankiškai spręsti konfliktines situacijas, reikia būti tvirtai įsitikinusiam tuo, kas daroma su vaiku, kas jam sakoma.

Ši diskusija man buvo naudinga, nes sužinojau įvairių vaiko elgesio modelių konfliktinių situacijų metu, susipažinau su įvairiais konfliktinių situacijų sprendimo metodais, kuriuos galėsiu pritaikyti savo gyvenimiškose situacijose „čia ir dabar“. Supratau, jog ateityje, dirbant su vaikais, reikės daug kantrybės, supratingumo ir pastangų, nes nuo mūsų gebėjimo padėti vaikui priklauso jų ateities laimė. Vaikai – mūsų ateities karta, taigi, kiek pastangų įdėsime, tą ir turėsime. Esu dėkinga diskusijos organizatoriams už diskusiją šia tema, o dalyviams – už nuoširdų dalinimąsi savo patirtimi. Pasidalinimą savo mintimis noriu užbaigti diskusijos metu išgirsta fraze: „Klysti žmogiška. Neklysta tik tie, kurie nieko nedaro…“