Dr. Sigita Burvytė,

LEU SKI Socialinio ugdymo katedra
Všį „Vaikų ugdymas“

Priešmokyklinių ir pirmaklasių mąstymo ir kūrybiškumo raiškos skatinimas

Šiame straipsnyje analizuojama priešmokyklinio amžiaus vaikų ir pirmosios klasės mokinių mąstymo ir kūrybiškumo skatinimo galimybės ir svarba. Jeigu vaikų tėvai ir kiti ugdytojai sąmoningai skatino kūrybiškumą, o kūdikystėje bei ankstyvojoje vaikystėje sudarė palankias sąlygas saviraiškai, t.y. skatino vaikų mąstymo raišką, tai priešmokykliniu laikotarpiu ir pirmojoje klasėje vaikai sėkmingai atliks užduotis, kurios reikalauja kūrybiško mąstymo.

Jeigu vaikas ikimokykliniu laikotarpiu yra patyręs įvairiapusių potyrių ir pats apsispręsdavęs, kaip jam elgtis vienoje ar kitoje situacijoje, jis turi patirties ir žino, kokį elgesį pasirinkti tam tikroje situacijoje. Remdamasis asmenine patirtimi ugdytinis renkasi tinkamiausią elgesį tam tikroje situacijose. Jei vaiko patirtis yra įvairiapusė, tai jo elgesys taip pat tampa visapusiškas – jis sugeba pasirinkti tinkamiausią elgesį, priklausomai nuo situacijos. Toks ugdytinis sugeba įvertinti situaciją ir joje pasirinkti visuomenėje priimtiną elgesį ir patenkinti savo poreikius, o viduje jaustis emociškai ramus.

Adaptavimosi galimybių realizavimo kokybė kūdikystėje ir ankstyvojoje vaikystėje lemia adaptavimosi sėkmę pirmojoje klasėje. Tačiau vaikų patirtis yra skirtinga. Vieni yra įpratę kūrybiškai ieškoti išeičių tiek naujose, jiems nepažįstamose, tiek probleminėse situacijose, taip pat atlikdami naujas užduotis bei bendraudami su nepažįstamais žmonėmis.

Paanalizuokime, ką reiškia tėvų sąmoningumas, sudarant palankias kūrybiško mąstymo ugdymosi sąlygas vaikui. Visi tėvai nori, kad jų vaikai mąstytų kūrybiškai, bet vieniems tai pavyksta pasiekti, o kitiems – ne. Kyla klausimas – nuo ko tai priklauso?

Vieni nori, kad jų vaikas gebėtų kūrybiškai mąstyti, bet nieko nedaro ir tikisi, kad vaikas savaime to išmoks, o kiti nuosekliai dirba ir sąmoningai skatina vaiko saviraišką.

Tinkamą ir kryptingą, saviraišką skatinantį elgesį su vaiku galima apibrėžti atkreipiant dėmesį į šiuos aspektus:

  • Ar jam buvo užduodami klausimai: „Kodėl?“;
  • Ar į jo užduodamus klausimus nebuvo skubinamasi atsakyti, bet į klausimą atsakoma klausimu: „o kaip Tu manai,?; o kaip Tu manai kodėl?“;
  • Ar jam buvo leidžiama piešti ne tik ant balto lapo, bet ir ant plytelių, medžio lentelės, spalvoto popieriaus, akmenėlio, kaštono, medinės kaladėlės bei ant kitų įvairių daiktų,
  • Ar svarbu, kad vaikas mums netrukdė, nesugadino namų ar ugdymo institucijų interjero;
  • Ar pačios užduotys, skirtos ugdytiniui, būdavo laisvo pobūdžio, neįspraudžiančios jo į tam tikrus rėmus, pavyzdžiui – nenurodoma, kad namas turi būti su stogu, turėti daug langų ir pan.;
  • Ar pačios užduotys būdavo kaskart vis kitokios, naujos, kurių atlikimui reikėtų pasitelkti vaizduotę, norą bandyti, nebijoti suklysti. Pvz.: imituok skrendantį ar varlinėjantį gandrą. Arba imituok pokalbį su draugu sode skiemenuodamas;

Jei tėvai ir pedagogai tikrai nuoširdžiai nori skatinti vaiko kūrybingumą bei saviraišką, privalo atkreipti dėmesį į tris svarbius momentus ir jais nuolat vadovautis :

  • Pateikti vis naujų, amžiaus tarpsnį atitinkančių užduočių ar situacijų, kurių savarankiškas atlikimas skatintų vaiko kūrybiškumą, vaizduotę ir sudarytų galimybę, atliekant jas, pasitelkti visą turimą patirtį, kompetencijas ir įgūdžius.
  • Skatinti vaiką patį ieškoti naujų situacijos, užduoties ar pavesto darbo sprendimo būdų ir nebijoti bandyti. Privalu pastiprinti jo norą užduotį atlikti kitaip, kūrybiškai. Tėvai neturi naudoti tokių frazių: „Negerai darai, reikia daryti kitaip…“; „Nelipk, nukrisi“; „Negalima piešti ant apmušalų“; „Netampyk katės už nugaros!“; „Nelįsk į tą balą“; „Netriukšmauk!“; Tu ir vėl neišmokai pamokų…“. Šitaip vaikams padedate išsiugdyti nesėkmės baimę, baimę bandyti, baimę klysti. Tai ateityje gali trukdyti imtis ambicingo darbo, nes jau suaugęs žmogus bijos imtis naujų dalykų, bijos patirti nesėkmę, net nebandys rizikuoti.
  • Skatinant kūrybiškumą paraleliai reikia ugdyti vaikų valią – pradėtus darbus užbaigti iki galo ir tada imtis kitos veiklos. Dažnai būna, žmonės mėtosi nuo vieno pradėto darbo prie kito, niekaip neužbaigdami jo iki galo

Mums atrodo, kad anksčiau išvardintos savybės išsiugdo savaime ir tikimės, kad vaikystėje ar vieną dieną, sulaukęs paauglystės, vaikas (ar paauglys, ar suaugęs) ims ir pradės kūrybiškai spręsti įvairias užduotis ar situacijas. Tai – mūsų mąstymo klaida, tam reikalingos atitinkamos aplinkos sąlygos, kad nuolat kartodamas, eksperimentuodamas, klysdamas ir atrasdamas vaikas įprastų šitaip elgtis ir tai taptų jo įpročiu. Tik tada ir sudėtingiausiose situacijose jis žinos, kad reikia kūrybiškai ieškoti išeitis, atsižvelgiant į esamą situaciją.

Noriu pasidalinti pirmokų mokytojos Gintos Gedvilienės („Pelėdos“ pradinė mokykla) patirtimi.

Mokytoja pirmokėliams davė užduotį: “Imituokite situaciją, kad kažkam skambinate ir kalbatės, viską imituodamas vienas (tiek save, tiek tą žmogų, su kuriuo kalbatės), užduotį atliekate dainuodamas.

Mokytoja stebėjo vaikų reakcijas į tokią užduotį: dauguma susigūžė ir bijojo kelti ranką, kad pabandytų atlikti užduotį, bijojo rizikuoti pabandyti, nes niekada to nebuvo darę. Vienas berniukas pakėlė ranką ir pabandė atlikti užduotį. Jis imitavo pokalbį su savo tėčiu, dainuodamas atliko abiejų pašnekovų roles. Nors ir niekada nebuvo to daręs, jis rado savyje drąsos pabandyti. Pirmokėliai sugeba suprasti užduotį ir ją atlikti, tik reikalingas atidumas įsiklausant ir suklydimo baimės nugalėjimas, drąsa, bandant atlikti naujas užduotis, kurių niekada nėra darę.

Priešmokyklinės grupės auklėtoja Rūta Gekienė (Lopšelis – darželis „Ozas“), skatina vaikų kūrybiškumą, telkdama juos užsiimti mėgstama veikla ir paskatindama jų kūrybiškumo procesą bei pasidžiaugdama kiekvieno individualiu pasiekimu.

Kai vaikai pabando naują techniką, pvz.: siūti su adata ant popieriaus, jiems tai taip patinka, kad kitą rytą atėję į darželį jie prašo adatos, popieriaus ir siūlų – auklėtoja jiems suteikia tokią galimybę. Arba pradeda kažką klijuoti, puošti klasę, vaikai stebi ir paskui patys nori prisijungti ir padėti. Šitaip jie per asmeninės veiklos pavyzdį auklėtojos Rūtos įtraukiami į veiklą.

Tai paskatino mane pakviesti visus tėvelius ir kitus ugdytojus pasidalinti savo gerąja patirtimi ugdant vaikų kūrybiškumą. Siųskite savo gerosios patirties ugdymo pavyzdžius. Papasakokite, kaip Jums pavyko paskatinti vaikų kūrybiškumą. Originaliausių situacijų autoriams bus pasiūlyta galimybė savo patirtimi dalintis bendroje knygoje.

Situacijos gali būti iliustruotos Jūsų šeimos nuotraukomis. Informaciją siųskite elektroniniu paštu: konsultacijos.tevams@gmail.com

Pagarbiai,
pozityvaus ugdymo iniciatorė Sigita Burvytė

 

 

9 komentarai apie “Priešmokyklinių ir pirmaklasių mąstymo ir kūrybiškumo raiškos skatinimas

  1. Man labai patiko apie ką parašei. Tikra tiesa, bet dažniausiai viskas priklauso nuo pačių tėvų mąstymo, supratingumo, bei aplinkos sukūrimo. Nes tik nuo jų požiūrio į vaiką priklausys, ar vaikas bus kūrybiškas ir gebės mąstyti bei suras ir priims tinkamus sprendimus įv. situacijose. Visų pirma, mano manymu turėtų pasikeisti patys tėvai, nes kol jie to nepadarys, vaikams bus sudėtingiau save išreikšti.

  2. Straipsnis labai patiko. trumpai, bet labai aiškiai ir suprantamai išanalizuotos ikimokyklinio amžiaus vaikų kūrybiško mąstymo skatinimo galimybės ir svarba. Straipsni rekomenduočiau perskaityti visiems jauniems tėveliams.Iš tiesų visi tėvai nori, kad jų vaikas sugebėtų kūrybiškai mąstyti,spręsti įvairias užduotis,rasti tinkamus sprendimus įvairiose situacijose,.tačiau labai gaila, kad ne daug tėvu supranta, kad viskas priklauso nuo jų pačių,nuo jų elgesio su vaiku,nuo jų pastangų ir noro išugdyti šias savybes.

  3. Šis straipsnis man labai patiko. Jame radau ir sau naujų dalykų, kuriuos manau pritaikysiu ir savo šeimoje. Aš manau kūrybiniam darbui ribų nėra, ir visai nesvarbu ar tai bus baltas popieriaus lapas ar tiesiog medžio lapas. Sutinku, kad priklauso nuo tėvų. Kaip yra sakoma, “Kokį derlių pasėsime ir kaip jį auginsime, tą ir turėsime“. O vaikai yra labai imlūs, ir jiems naujovės patinka.

  4. Manau ši tema labai aktuali, ir ji turėtų tapti aktuali tiek tėvams, tiek mokytojams. Patiko mintis, jog reikia skatinti „nebijoti bandyti“. Kurkime saugią aplinką, kur vaikas nebijotų kurti, atrasti…Juk vaikystė – atradimų metas, tad neužgožkime vaikų tėvams „patogiomis“ taisyklėmis. Vaikai iš prigimties yra kūrybiški, o mūsų pareiga – ne nuslopinti, o skatinti kūrybiškumą. Visiems tėveliams žinoma, kad vietoj sėdėjimo prie televizoriaus geriau užsiimti rankdarbiais, žaidimais, o kur dar veikla gryname ore…Manau tai naudinga ne tik mažyliams,bet ir mums – ugdytojams…

  5. Labai prasmingos ir gilios temos, tad gerb.dr.Sigitai linkiu didelės sėkmės,…

    Pagarbiai

    Rev.assoc.prof.dr.Kęstutis Ralys

  6. Straipsnis iš ties yra labai suprantamai parašytas, ir manau kad daugeliui tėvų vertėtų paskaityti ir nebijoti skatinti vaiko kūrybiškumo, leisti jam save išbandyti daugelyje sričių, nes tik išbandydamas save vaikas gali tobulėti ne tik fiziškai, bet ir dvasiškai, taip atskleisdamas savo kūrybiškumą.

  7. Straipsnis labai patiko. Viskas labai aiškiai, trumpai bei suprantamai parašyta, išanalizuotos visos ikimokyklinio amžiaus vaikų kūrybiško mąstymo skatinimo galimybės.

  8. Straipsnis labai geras. Tikrai yra vertas dėmesio ir patarčiau paskaityti tėvams, kurie turi priešmokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikus. Pakankamai išsamiai ir informatyviai aprašyta vaikų mąstymo ir kūrybinio skatinimo būdai.

  9. Manai, kad visi vaikai iš prigimties yra kūrybingi, tik jiems yra reikalinga pagalba, galbūt priemonės, jas realizuojant. Tėvai dažnai mano, kad apipaišytos sienos yra didelė problema, bet kodėl ant tos sienos negalime priklijuoti lapo ir tada duoti piešti. Manau reikia nebijoti ekspermentuoti. Puikus straipsnis, leidžiantis suvokti, kad kūrybiškumas yra labai svarbu.

Komentavimo galimybė išjungta.