
2024 m. VšĮ „Vaikų ugdymas įgyvendina Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos projektą (NSPVP00236 KOMPLEKSINIŲ PASLAUGŲ TEIKIMO VAIKAMS, NUKENTĖJUSIEMS NUO SMURTO AR NETIESIOGINIO SMURTO ARTIMOJE APLINKOJE (LIUDYTOJAMS), IR JŲ ŠEIMŲ NARIAMS PROJEKTAS). Įgyvendinamo projekto numeris NSPVP 06810 „Teikti kompleksines paslaugas vaikams ir jų šeimoms, patiriančioms ir (ar) patyrusioms smurtą artimoje aplinkoje Kupiškio ir Plungės rajonų savivaldybėse“ – pridėtinę vertę kuriantis projektas Plungės ir Kupiškio miestų miestelėnų gerovei. Kuo daugiau vaikų/paauglių augs harmoningoje aplinkoje, kur šeimos nariai taiko nesmurtinę tarpusavio komunikaciją ir pozityviai bei palaikančiai bendrauja tarpusavyje, tuo daugiau ateityje turėsime laimingų ir savimi pasitikinčių miestelėnų bendruomenes. Šiuo projektu siekiama teikti kompleksines paslaugas vaikams ir jų šeimoms, patiriančioms ir (ar) patyrusioms smurtą artimoje aplinkoje Kupiškio ir Plungės rajonų savivaldybėse. Projekto metu dirbama ne tik su vaikais, kurie yra patyrę ar/ir patiria smurtą artimoje aplinkoje, bet ir jų artimiausiais šeimos nariais (tėčiu/mama), kurie patyrė/patiria ar smurtauja/smurtavo prieš savo šeimos narius. Ir tai vyksta ne to dėl, kad tie tėvai yra blogi. Jie yra geri žmonės ir geri tėvai taip kaip jie gali būti, jiems reikalinga parama atpažįstant savo netinkamą elgesį su šeimos nariais bei palydėjimas ir pastoliavimas stiprinant pozityvios komunikacijos įgūdžius.
Jau daugiau nei 10 metų VšĮ „Vaikų ugdymas“ dirba su šeimomis, patiriančiomis vaikų ugdymo sunkumų, kuriose smurtaujama vaikų ar kitų šeimos narių atžvilgiu, o vaikai yra šio proceso dalyviais. Ilgametė darbo patirtis atskleidė, kad tėvai dažnai smurtauja prieš savo vaikus patys to nesuprasdami ar prisidengdami vaikų auklėjimu dėl tėvystės įgūdžių stokos ar savo emocijų valdymo įgūdžių stokos. Dažnu atveju nuo to nukenčia silpniausi šeimos nariai – vaikai, o dažnu atveju ir moterys nuo vyrų fizinio smurto ir rečiau nuo finansinio ar emocinio arba vyrai nuo moterų (tai pasitaiko rečiau), bet dažniau nuo emocinio ar finansinio. Vyrai dažniau patiri moterų psichologinį smurtą.
Projekto dalyviai gaudami paramą iš patyrusių edukatorių, psichologų, socialinių darbuotojų, teisininkų bei kitų specialistų formuojasi pozityvius probleminių situacijų valdymo įgūdžius. Taikant atvejų analizės metodą bei simuliuojant sužaidybintas situacijas grupinių užsiėmimų matu jie gali identifikuoti savo problemines (kad tampa smurtautojais, o kada prisiima aukos vaidmenis ir/ar patiria smurtą savo atžvilgiu) situacijas. Tai padėjo jiems atpažinti smurtines situacijas šeimose. Įgyti įgūdžiai padėjo geriau atpažinti savo emocijas, jas pozityviai išreikšti, kas padėjo mokytis keisti destruktyvius elgesio modelius į parama ir pagalba vieni kitiems paremtus elgesio modelius ir prisidėjo prie pozityvios ir nesmurtinės komunikacijos įgūdžių stiprinimo. Savipagalbos grupės padėjo geriau save pažinti bei atpažinti išmoktus vaidmenis, kas padėjo suprasti, kas padeda ir, kas trukdo rasti palaikančias išeitis iš sudėtingų gyvenimiškų situacijų. Projekto metu buvo organizuojamos paramos grupės vaikams, paaugliams ir tėvams.
Projekto metu buvo įgyvendintos šios kompleksinės paslaugos vaikams ir jų šeimoms (Plungės ir Kupiškio r. savivaldybėse), patiriančioms ir (ar) patyrusioms smurtą artimoje aplinkoje.
Buvo sukurti klausimynai tėvams, kuriais siekiama padėti tėvams ir kitiems ugdytojams identifikuoti smurtą šeimoje patyrusių ir/ar patiriančių problemų ratą ir identifikuoti esminę problemą ir kitas klausimynas, kurio pagalba galėtume identifikuoti daromą šeimos narių pažangą, siekiant šeimos gerovės. Vienas klausimynas šeimoms, patyrusioms ir/ar patiriančioms smurtą artimoje aplinkoje padės įsivardinti esmines problemas ir jas padės identifikuoti, o kitas klausimynas įsivertinti savipagalbos veiksmingumą ir poveikį šeimos gerovei. Klausimynai parengti remiantis moksliniais tyrimais ir kokybiniais darbo su šeimomis patyrusiomis ir /ar patiriančiomis smurtą artimoje aplinkoje.
Įgyvendinant šį projektą vaikams ir jų šeimos nariams, patyrusiems ir (ar) patiriantiems smurtą artimoje aplinkoje Kupiškio ir Plungės rajonų savivaldybėse buvo suteiktos teisinės žinios, gilinamos tėvų ir vaikų smurto prieš juos atpažinimo žinias bei smurto atpažinimo įgūdžiai. Teisininko, socialinių darbuotojų, socialinių pedagogų ir psichologo konsultacijos stiprino tėvų ir vaikų supratimą, kaip tinkamai reaguoti į smurto atvejus artimoje aplinkoje. Teisininko pagalba tėvams ar kitiems ugdytojams bei vaikams/paaugliams patyrusiems ir/ar patiriantiems smurtą artimoje aplinkoje teisininko konsultacijos ir darbas grupinių užsiėmimų metu padėjo įgyti teisinių savipagalbos įrankių. Grupiniai susitikimai ir individualios konsultacijos tiek tėvams, tiek vaikams padėjo sustiprinti pasitikėjimą savimi ieškant išeičių iš esamų situacijų kai vaikai, paaugliai, tėvai pasijuto esantys ne vieni. Pasidalinimas savo patyrimais ir jų sprendimų paieškomis padėjo sustiprinti vidinę motyvaciją ir pasitikėjimą savimi imantis atsakokybės už savo gyvenimo kokybę. Buvo organizuojamos grupės tėčiams ir mamoms, kurių metu kiekvienas dalinosi savo jautriais išgyvenimais. Sunku yra atsiverti, kalbėti apie tai, ką mums skauda. Diskusijų metu išryškėjo, kad pažeidžiamiausi žmonės yra tie, kurie vaikystėje patyrė smurtą, kurie nesulaukė iš savo tėvų palaikančių žvilgsnių ir šypsenų patyrę sėkmę. Tie kurie vaikystėje buvo nuolat ir pastoviai barami, ujami ar kitaip prieš juos buvo smurtaujama ir būdami suaugusiais leidžiasi, kad prieš juos smurtautų, o vaikai ir paaugliai patyrę ir/ar patiariantys smurtą artimoje aplinkoje arba ,,užsidaro“ arba , kad galėtų išgyventi, patys ima smurtatuti prieš kitus.
Pridėtinę vertę šiam projektui sukūrė psichologo individualios konsultacijos ir dalyvimas grupiniuose užsėmimuose. Daug dėmesio buvo skiriama vaikų, paauglių, ir kitų šeimos narių savivertės stiprinimui ir smurto atpažinimui. Psichologo pagalba padėjo vaikam ir paaugliams patyrusiems ir/ar patiariantiems smurtą artimoje aplinkoje bei jų tėvams atpažinti savo jausmus, juo įvardinti bei suvokti savo automatinius veiksmus, kurie padeda/nepadeda geriau pasijusti bei rasti kitokius sprendimus, stiprinant atsparumą smurtui bei ugdantis smurto įveikos technikų atpažinus smurtą. Šeimos nariai gali kreiptis individualioms konsultacijoms pas psichologą pagal poreikį, kad stiprintų pozityvius savipagalbos įgūdžius. Šeimos narių patyrusių ir/ar patiriančių smurtą artimoje aplinkoje psichologinio atsparumo stiprinimas yra veiksmingas įrankis lavinant ir įtvirtinant savipagalbos įrankius. Grupiniai susitikimai, visuomenės švietėjiški straipsniai ir individualios konsultacijos, kas sudarė visumą, ir padėjo sukurti projekto dalyviams įtraukią saviugdos aplinką, stiptinant savo stokojamus smurto atpažinimo bei savipagalbos įrankius, patiariant smurtą artimoje aplinkoje. Tiek tėvai ir tiek vaikai/paaugliai, kurie susidurė/susiduria su didesniais sunkumais ir jiems grupinių užsiėmimų nepakako, kad rastų savipagalbos būdus, turi galimybę kreiptis į psichologą individualioms konsultacijoms.
Individualios konsultacijos skirtos įgūdžiams ir žinioms gilinti, kaip padėti savo vaikams įveikti sunkumus su kuriais jie susiduria dėl patirto/patiriamo smurto ir galėtų patenkinti savo poreikius. Dažnu atveju tėvai neatpažįsta ir nesupranta, kad taiko emocinį/fizinį smurtą prieš savo vaikus. Daugeliu atveju jiems atrodo, kad tai yra tinkami vaikų auklėjimo būdai, nes jie taip buvo auklėjimai. Smurto artimoje aplinkoje atpažinimas ir savipagalbos stiprinimas buvo dominuojančios temos grupinių užsiėmimų metu. Ugdytojai dalinosi savo vaiksytės išgyvenimais bei savo požiūriais į vaikų netinkamą elgesį bei bandymus padėti savo vaikams, bet tie bandymai padėti ne visada ugdytojų yra susiejami su pasekmėmis, kurios palieka ilgalaikėje perspektyvoje vaikų jausmuose, elgesyje, savivertėje. Suteiktos individualios konsultacijos socialinių pedagogų, socialinių drabuotojų, patyrusių šeimų edukatorių, šeimos mediatorių, kad stiprinti atskirų asmenų smurto įveikos įgūdžius bei sustiprintų ugdytojų pozityvios komunikacijos įgūdžius su savo vaikais/paaugliais. Su šeimomis dirbančių specialistų praktinės įžvalgos kaip konkrečiose situacijose netinkamas vaikų ugdymo priemones pakeisti pozityvios komunikacijos nesmurtinio bendravimo metodais. Šeimos patyrusios ir/ar patiriančios smurtą artimoje aplinkoje turėjo galimybes ugdyti naujus elgesio modelius palydint ir pastoliaujant socialiniams pedagogams, socialiniams darbuotojams, patyrusiems šeimų edukatoriams, šeimos mediatoriams. Asmenys dalyvavo šeimų grupiniuose užsiėmimuose, galėjo/gali kreiptis individualioms
konsultacijoms pas skirtingus specialistus.
Individualios konsultacijos buvo skirtos tikslinės grupės dalyvių įgūdžiams ir žinioms gilinti, kaip tinkamai atliepti vaikų poreikius bei suteikti jiems taip reikalingą palaikymą. Grupiniai užsiėmimai sustiprino tėvų savipagalbos įrankius, o bendrystės jausmas su kitomis šeimomis, patyrusiomis ir/ar patiriančiomis smurtą artimoje aplinkoje padėjo sustiprinti vidinę motyvaciją ugdytis nesmurtinės komunikacijos įgūdžius su savo vaikais. Plungės ir Kupiškio savivaldybių paramos skyriai turėjo/turi galimybę teikti pagalbą šeimoms, patyrusioms ir/ar patiriančioms smurtą artimoje aplinkoje pagalbą ir nukreipti asmenis į grupines ar individualias konsultacijas. Konsultacijų metu skirtingi specialistai taikė atvejų analizės metodą, kuris padėjo šeimos nariams identifikuoti tiek savo problemines situacijas, tiek klausantis kitų patirčių rasti savo probleminių situacijų sprendimus bei padėjo užmegzti tarpusavio ryšius su kitomis šeimomis. Šeimų, patyrusių ir/ar patiriančių smurtą artimoje aplinkoje tarpusavio ryšių ir savipagalbos stiprinimas vienas veikmingiausių šio projekto ilgalaikę vertę kuriančių rezultatų. Šeimas ar pavienius asmenis, patyrusių ir/ar patiriančius smurtą artimoje aplinkoje, į grupinius užsiėmimus nukreipė savivaldybių socialinės rūpybos skyriai, mokytojai ir mokyklų socialiniai pedagogai. Buvo sudaromos grupės, kurių sudėtis bus po 12 asmenų. Tėčiams buvo siekiama padėti keisti savo stereotipinį mąstymą, stiprinant suvokimą, kad jie gali ugdyti vaikus taikant pozityvios komunikacijos metodus kaip ir mamos, tik tam reikalinga išsiugdyti reikiamus nesmurtinės komunikacijos įgūdžius. Mamoms buvo siekiama padėti keisti savo stereotipinį mąstymą, kur jos taiko emocinį smurtą prieš vaikus arba patiria smurtą iš tėčių ir/ar vaikų. Individualių konsultacijų metu pagalbos fokusas tėčiams ir mamos buvo skirtingas, atsižvelgiant į lytį.