Šimtus tūkstančių metų vaikų auklėjimas buvo kelių kartų atstovų užsiėmimas. Branduolinėje šeimoje vaikams trūksta pagrindinių gyvenimo mokytojų. Paanalizavę žmonijos istoriją ir įvairių kultūrų gyvenimo būdą pamatysime, kad branduolinė šeima (su mama, kurios vienintelis darbas – vaikų auklėjimas) yra mažiausias tradicinis šeimos modelis, kokį tik galime rasti. Pasak Rutgerso universiteto istoriko Johno Gillio, kuris daugiau nei trisdešimt metų tiria šeimų evoliuciją Vakaruose, 99,9 proc. laiko, kurį žmonės gyvena Žemėje, branduolinė šeima neegzistavo. Toks šeimos modelis aptinkamas tik mažame žmonijos istorijos taškelyje, jis nėra senas, nėra tradicinis ir neturi jokių šaknų praeityje.
Žmonės tikrai neevoliucionavo auginti vaikus būtent šitaip. Branduolinėje šeimoje vaikams trūksta pagrindinių gyvenimo mokytojų. Vaikai evoliuciškai prisitaikė mokytis iš įvairaus amžiaus žmonių: prosenelių, senelių, dėdžių, tetų, šeimos draugų, kaimynų, pusbrolių ir visų jų vaikų.
Per pastarąjį tūkstantmetį šeima Vakaruose nuo didžiulės įvairių kartų mišrainės susitraukė iki mažyčio kąsnelio, susidedančio iš mamos, tėčio, dviejų vaikų ir gal dar katės ar šuns. Namai ne tik prarado močiutes ar senelius, bet ir tetas bei dėdes, kaimynus, svečius, kurie nuolat sukiodavosi verandoje ir miegodavo ant sofos. Šiems žmonėms pranykus iš namų, didžioji auklėjimo našta užgulė tėčio ir mamos pečius.
Dabar aiškiai susidėliojo mamų ir tėčių pasimetimo priežastys auklėjant vaikus ir absurdiško jų elgesio toleravimo, kad yra žalinga ne tik tarpusavio santykiams, bet ir vaiko laimingo gyvenimo ateičiai, nes formuojasi netinkami gyvenimo įgūdžiai, kurie jiems nepadės prie daug ko prisitaikyti.
Dabar supratau mamų, kurios individualių konsultacijų metu jaučiasi beviltiškai, būseną:
– Myliu savo vaiką, viską darau dėl jo, bet tie kaprizai veda iš proto. Jaučiausi beviltiškai, kai sūnūs išvedė iš kantrybės prekybos centre. Įsodinau juos į mašiną, atsisėdau ant bortelio ir apsiverkiau. Priėjo nepažįstama moteris, apkabino ir pasakė, kad mane supranta, supranta dėl ko tos ašaros. Ir tai buvo man didžiausias palaikymas.
Ir tokių beviltiškų situacijų girdžiu daug, kai vaikai šokdina tėčius ir mamas, o šie iš nevilties tenkina vaikų įnorius.
Supratau priežastis, kodėl tai vyksta, kodėl jauni tėvai tokie pasimetę ir neturi vidinio kompaso, kaip tinkamai auklėti vaikus, blaškosi tarp turimo patyrimo ir šiuolaikinių vaikų auklėjimo rekomendacijų, pamiršdami esminius dalykus, ko reikia vaikams ir jiems patiems. Jie patys augo branduolinėse šeimose ir vaikystėje nematė, kaip vystyti, kaip bendrauti su vaikais, neturi savo patyrimu susiformavusio tėvystės modelio, nes negyveno po vienu stogu su seneliais, dėdėmis ir tetomis, aplink nebuvo skirtingo amžiaus vaikų.
Dabar pirmą sykį žmonijos istorijoje mamos ir tėčiai staiga turi vieni atlikti neapsakomai sunkų auklėjimo darbą. Absurdiška manyti, kad tik du žmonės gali pasirūpinti vaiku. Du žmonės daro tai, ką turėtų daryti daug žmonių. Dažnu atveju mama tampa vienintele vaiko žaidimų drauge – vieninteliu meilės šaltiniu, socialiniu ryšiu, pramoga ir stimuliacija. Tai daugelį mamų veda prie įtampos ir išsekimo.
Dirbdama su šeimomis ir remdamasi savo darbo su jomis kokybiniais tyrimais, galiu drąsiai teigti, kad šiuolaikinio gyvenimo sąlygos sukelia tėvams tokį efektą.
Tai stebėdami ir analizuodami siekiame padėti jaunoms šeimos stiprinti savo vidinį „stuburą“ vaikų ugdymo klausimais, telkdami bendraminčių bendruomenę. Tad dirbtinai kuriame sąlygas išplėstinei šeimai šiuolaikinėje visuomenėje. Jeigu jaučiatės beviltiškai ir esate nusivylę savimi auklėdami vaikus bei norite susigrąžinti vidinę ramybę, kviečiame registruotis į šeimų stovyklą: https://www.ugdykim.lt/registracija/seimu-stovykla-laimingu-tevu-laimingi-vaikai/
Šeimų stovykla „Laimingų tėvų – laimingi vaikai“ vyks Plungės r., Varkalių k., Tvenkinių g. 8, kaimo turizmo sodyboje „Pas Jeronimą“.
Su meile Sigita
Tel. 861510650
sigita.burvyte@gmail.com
