2018 m. rugsėjo 21 d. VDC „MES“ ir „DraugAUK“ organizavo seminarą pedagogams Plungės vyskupo Motiejaus Valančiaus pradinėje mokykloje. Seminaro tema pritraukė ne tik VDC ir Plungės vyskupo Motiejaus Valančiaus mokyklos pedagogus, bet ir Rietavo, Platelių bei kitų ugdymo įstaigų darbuotojus.
Seminare buvo siekiama padėti pedagogams įgyti žinių, leisiančių pažinti vaikus bei rasti pozityvius elgesio ribų nustatymo būdus sudėtingose vaikų ugdymo(si) situacijose. Seminare pedagogai įgijo žinių apie vaiko raidos pažinimą ir ugdėsi gebėjimus atpažinti savo jausmus bei valdyti juos sudėtingose vaikų ugdymosi(si) situacijose, išreikšti pozityviu elgesiu ir žodžiu. Seminaro lektorė VšĮ „Vaikų ugdymas“ direktorė ir VDU doc. dr. Sigita Burvytė kvietė seminaro dalyvius kritiškai vertinti gaunamą informaciją, mokytis iš visko, kas vyksta „čia ir dabar“ kuriant pasitikėjimu grįstus tarpusavio santykius tarp seminaro dalyvių.
Buvo išryškintas pedagogų gebėjimas sukurti saugų bendruomenės narių tarpusavio ryšį ir tik tada pereiti prie gaunamų žinių įsisavinimo metodikų. Seminaras buvo paremtas mokslinių tyrimų perteikimu per patyrimines edukacines užduotis, o tai leido klausytojams laisvai reflektuoti savo turimą patirtį. Tai labai svarbu ieškant savų probleminių vaikų ugdymos(si) situacijų sprendimo.
Brian Tracy (2016) knygoje „Pasitikėjimo savimi galia“ teigia, kad gebėjimą mąstyti žmogus lavina kalbėdamas, tad labai svarbu gebėti užduoti vaikams mąstymą lavinančių klausimų ir neskubėti duoti jiems atsakymo. Į vaiko klausimą reikia atsakyti klausimu, į kurį atsakydamas rastų atsakymą.
Seminare ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo pedagogai kūrė savąjį žinojimą apie vaikų leistino elgesio ribų nustatymo svarbą jų raidoje ir praplėtė turimą darbo patirties bagažą papildomais pozityviais elgesio ribų praktiniais nustatymo būdais skirtingose situacijose.
Diskusijose išryškėjo pedagogų kompetencijų svarba ir pasitikėjimo savimi stiprinimo poreikis gebant suvaldyti sudėtingas vaikų ugdymo situacijas, remiantis pozityviais būdais. Seminare ieškojome tinkamiausios informacijos tėvams ir vaikams pateikimo formos, kuri būtų efektyvi siekiant vaiko gerovės. Seminaro dalyvius siejo bendras tikslas – rasti tinkamiausių sudėtingų vaikų ugdymo(si) situacijų valdymo būdų ir formų. Svarbus pedagogams pasirodė klausimas, kiek atsakomybės turi prisiimti pedagogai už vaikų harmoningą ugdymąsi ir kiek palikti atsakomybių tėvams, nedubliuojant jų funkcijų?
Diskutuota apie pagalbos vaikui aplinkos sukūrimą, kuri užtikrintų tinkamas sąlygas vaikų mokymosi saviugdai, paremtai gebėjimu priimti gerus sprendimus, kurie atsiranda iš patirties, o patirtis – iš blogų sprendimų.
Apibendrindami išskyrėme, kad šiandien pedagogai turi turėti naujausių mokslinių tyrimų žinių, kuriomis galėtų remtis kasdienėse vaikų ugdymo situacijose būdami ugdymo turinio kūrėjai. Seminarai turi padėti stiprinti pedagogų pasitikėjimą savimi, kad žinių pagrindu būtų pajėgūs savarankiškai spręsti sudėtingas vaikų ugdymo(si) situacijas remdamiesi naujausiais moksliniais tyrimais, siekdami vaikų gerovės.