2013-12-16

Dr. Sigita Burvytė

Šeimos ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų bendradarbiavimas

Prieš metus Vilniaus lopšelio – darželio „Pelėda“ direktorė Gaila Žiemienė ir pavaduotoja ugdymui Audronė Rimšienė susidomėjo mano vedamais mokymais tėvams ir pedagogams. Pirmo susitikimo metu pažinau ieškančią ir priimančią naujas idėjas, bei turinčią didžiulę patirtį, kuria noriai dalinasi, pedagogų bendruomenę. Kadangi su pedagogų ir tėvų bendruomene buvo intensyviai dirbama, kilo idėja surengti respublikinę ikimokyklinio ugdymo įstaigų mokslinę-praktinę konferenciją „Šeimos ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų bendradarbiavimas“. Šiai konferencijai intensyviai ruoštasi tiek apibendrinant sukauptų tyrimų medžiagą, tiek kviečiant prisijungti ir įsitraukti į gerosios patirties sklaidą ir kitas ikimokyklinio ugdymo įstaigas.

 

Lopšelio – darželio „Pelėda“ bendruomenėje gimusią konferencijos idėją palaikė ir konferencijos kuratore tapo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Švietimo, kultūros ir sporto departamento Švietimo skyriaus Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo poskyrio vyriausioji specialistė Ona Vaicekauskienė. Konferencija vyko Vilniaus miesto savivaldybės posėdžių salėje.

Smagiai visus nuteikė ir konferenciją pradėjo Vilniaus lopšelio-darželio „Pelėda“ bendruomenės kolektyvas savo muzikiniu pasveikinimu. Konferencijos moderatorės ir viso renginio idėjinės vadovės ir organizatorės buvo Gaila Žiemienė ir Audronė Rimšienė.

Vilniaus lopšelio-darželio „Pelėda“ direktoriaus pavaduotoja ugdymui Audronė Rimšienė savo pranešime „Po Pelėdos stogu mums visiems patogu: pedagogų ir tėvų partnerystės keliu…“ dalinosi ilgamete bendradarbiavimo su tėvais patirtimi: „…Visavertės asmenybės ugdymas – bendras tėvų ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų tikslas – kurį galime pasiekti tik nuolat bendraujant ir bendradarbiaujant tarpusavyje, būtina koordinuoti veiksmus tarp visų ugdymo procese dalyvaujančiųjų grandžių (vaiko ir pedagogo, šeimos ir ugdymo įstaigos ir kt.)

Pranešėja teigė, kad norėdami pagerinti tėvų ir darželio bendradarbiavimą pirmiausia pradėjome nuo savęs – nuo pedagogo pasirengimo bendrauti su šeima. Tobulėjantys bendradarbiavimo su tėvais įgūdžiai praplėtė galimybes atrasti vis įvairesnių ir efektyvesnių bendradarbiavimo su tėvais būdų ir metodų. Keitėsi tėvų informavimo ir švietimo sistema, išryškėjo tėvai – lyderiai, susibūręs tėvų aktyvas tapo iniciatyvia ir veiklia tėvų grupe, kuri atsakingai ir savanoriškai dalyvauja įstaigos gyvenime, rengia tėvų aktyvo metinius planus, siūlo idėjas ir veiklas, vienija visą tėvų bendruomenę.

Šiandien galime pasidžiaugti tėvų dalyvavimu įstaigos įvaizdžio kūrime: kartu kurtas įstaigos logotipas, vėliava, himnas. Įvairių projektinių veiklų, kūrybinių idėjų įgyvendinimo sėkme, vaikų gynimo dienai skirta šventė, moliūgų sriuba, tai jau tradicija tapę visos įstaigos bendruomenės renginiai, kurie užpildo šypsenomis ir gera nuotaika didelių ir mažų Pelėdos bendruomenės narių širdis.“

Tėvų įsitraukimą į lopšelio-darželio „Pelėda“ bendruomenės gyvenimą patvirtino ir dviejų mamyčių: Neringos Beresnevičienės ir Editos Juškevičės, kurių vaikai lanko šį darželį apsilankymas konferencijoje ir padėka visai bendruomenei už nuoširdų darbą su vaikais.

Prie konferencijos mokslinio svorio bei mokslinių įžvalgų labai prisidėjo Lietuvos edukologijos universiteto Socialinės komunikacijos institutas, kurio mokslininkai pasidalino savo tyrimų rezultatais ir mokslinėmis įžvalgomis. Prof. dr. Irena Zaleskienė įtraukiančio pobūdžio pranešime klausytojus sudomino ir uždegė vidinį norą analizuoti ieškant atsakymo į klausimą: „Nuo kada pradedam ugdyti pilietį?“. Klausydami pranešimo diskutavome kiekvienas su savimi, kaip suprantame: kas yra pilietis? Kas yra pilietinis ir tautinis ugdymas? Profesorės pranešimo klausytis buvo be galo įdomu.

Visiškai kitokią, bet ne mažiau jautrią, pedagogų ir tėvų tarpusavio bendradarbiavimo temą mums pristatė doc. dr. Regina Giedrienė: „Mokymosi ir socializacijos sutrikimų prevencija ikimokykliniame amžiuje“. Labai svarbu suteikti savalaikę pagalbą vaikui, kai imlieji vaikų raidos periodai yra nepasibaigę. Labai svarbu pedagogams ir tėvams bendradarbiauti tarpusavyje, siekiant padėti vaikui sėkmingai vystytis. Doc. dr. Reginos Giedrienės temą papildė ir praktikės: Kristina Jurevičiūtė, Vilniaus lopšelis-darželis “Pagrandukas” bei Rita Miliukevičienė, Kauno lopšelis-darželis “ Žingsnelis ” savo praktinėmis patirtimis, kaip galima įtraukti tėvelius sprendžiant vaikų kalbinius sunkumus.

Savo pranešime: „Pozityvios tėvystės mokymų modeliavimas ikimokyklinėse ugdymo įstaigose – tėvų ir pedagogų bendradarbiavimą skatinantis veiksnys“ pristatčiau tyrimo rezultatus, kuriuo vykdžiau kaip LEU SKI dėstytoja ir Všį „Vaikų ugdymas“ lektorė (dr. Sigita Burvytė). Tyrimo rezultatai atskleidė paskaitų-diskusijų „Pozityvieji vaikų ugdymo metodai“ pedagogams ir tėvams veiksmingumą, keičiant jų nuostatas pastebint vaikų tinkamą elgesį ir „gero vaiko“ sampratą ir kt.

Įdomiomis patirtimis savo pranešimuose dalinosi ikimokyklinių ugdymo įstaigų pedagogai. Jonavos vaikų lopšelis-darželis „Dobilas“ auklėtoja Dijana Borisovienė pranešime „Bendradarbiavimas su šeima, siekiant atpažinti vaikų interesus, pasiekimus, kompetencijas“ dalinosi praktinio darbo su tėvais patirtimi: kaip tėvelius sudominti ir įtraukti į bendras vaikų, pedagogų ir tėvų veiklas. Pagrindinė išsakyta mintis – tėveliams turi būti įdomu dalyvauti bendruose projektuose, svarbu juos sudominti, o paskui jie labai įsitraukia ir padaro labai daug.

Praktikės dalinosi savo patirtimi: Rita Adomėnienė, Vilniaus specialusis darželis „Dobilėlis“, atskleidė, kaip įtraukti tėvelius į komandinį darbą, Raminta Petrulionienė, Vilniaus lopšelis-darželis “Pušaitė” atskleidė tėvų dalyvavimo ugdant vaikus ikimokyklinėse grupėse ypatumus, Audronė Markevičienė, Vilniaus lopšelis-darželis „Justinukas“, pristatė tėvų susitrinkimus, kaip pedagogų ir tėvų bendradarbiavimo pradžią.

Įdomia praktine patirtimi pasidalino Vilniaus lopšelio-darželio „Birutė“ direktorė Diana Susaninienė, kurios pranešimo tema „Senjorų integracija į vaikų ugdymą per šeimos tradicijų skatinimą“. Gyvenimas diktuoja situacijas, kurių sprendimų ieško pedagogai praktikai. Vyresni žmonės jaučiasi visuomenėje nereikalingais, kai tuo tarpu jie labai reikalingi mažiems vaikams, perduodant sukauptą gyvenimišką patirtį. Įtraukiant senjorus į ikimokyklinio ugdymo procesą sprendžiama ir patirties perdavimo problema ir senjorų reikšmingumo problema. Daugelis klausytojų išsinešė norą įgyvendinti šią idėją savo institucijose.

Dalitė Žaliukienė iš Vilniaus lopšelio-darželio “Žirmūnėliai”, skaitė pranešimą temą: “Vaiko suvokimo apie tėvų darbą plėtotė”, kuriame nuskambėjo įdomiai pateikiamas vaikams supažindinimas su įvairiomis profesijomis, pasitelkiant į pagalbą vaikų tėvelius.

Laura Peciukonytė, iš UAB PPMI Group savo pranešime pristatė dalį atliktų tyrimų rezultatų „Studijos apie ikimokyklinio ugdymo reikšmę mažinant vaikų ankstyvą pasitraukimą iš švietimo sistemos pristatymas“.

Viešnios iš Kauno – Edita Mikelionienė, Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir turizmo plėtros valdybos, Švietimo ir ugdymo skyrius Neformaliojo švietimo poskyris, Zita Ona Jurgelevičienė, Kauno l/d „Vėrinėlis“, Saulė Šerėnienė, Lietuvos švietimo pagalbos asociacija pristatė naują portalą, kuriuo jau galima naudotis (www.socped.lt).

Vilniaus lopšelis-darželis “Pasagėlė” pedagogės Zita Jurgelevičienė ir Jurgina Tarvydienė pristatė „Darželio laikraštukas „MŪSŲ PASAGĖLĖ“— efektyvi priemonė bendruomenei suburti“. Kokie kūrybingi mūsų pedagogai, ieškodami bendradarbiavimo su tėvais priemonių ir būdų.

Pabaigoje skambėjo įdomūs pranešimai, kurie atspindėjo ikimokyklinių ugdymo institucijų bendruomenės gerąją bendradarbiavimo patirtį: Inga Bielinienė ir Ramunė Gustienė, Vilniaus lopšelis-darželis „Žilvitis“ savo žaismingu pavadinimu pranešime: „Mes visi dalinamės vienu skėčiu“, pristatė įvairius projektus ir veiklas, kuriose aktyvūs tiek pedagogai, tiek tėvai, siekdami vaikams sukurti harmoningą aplinką. Pristatymo metu nuskambėjo gerosios patirties rezultatai tiek tėvams, tiek pedagogams išklausius paskitų-diskusijų ciklą „Pozityvieji ugdymo metodai“.

Ramunė Filipenkovienė, Vilniaus lopšelio-darželio „Puriena“, pristatė savo vedamas kūrybines veiklas su vaikais, kurios pritraukia ir tėvelius.

Romualda Jankevičiūtė ir Laima Vaškevičienė, Vilniaus lopšelis-darželis „Pagrandukas“, dalinosi su visais tuo, kas neša džiaugsmą: „Tai, kas neša džiaugsmą“.

Konferencijos pabaigoje Genė Maculevičienė ir Daiva Korotkovienė, Vilniaus lopšelis-darželis „Pelėda“, pasidalino virtualiais ugdytinių šeimų kelionių blyksniais. Pabaigai labai tiko pranešėjų parodyti vaizdai ir trumpi komentarai.

Stendiniuose pranešimuose visi lopšeliai-darželiai kaip bitutės suneša į korį medų, taip pedagogai sudėjo savo gerąją patirtį ir dalinosi su kitais. Kiekvienas konferencijoje dalyvavęs tiek pranešėjas, tiek klausytojas išsinešė didelį informacijos kiekį, iš kurios galės atsirinkti tai, kas kiekvienam pasirodys tinkama.

Manau, kad po metų ar pusmečio reikėtų panašaus renginio, kuriame galėtume pasikeisti savo naujais bendradarbiavimo su tėveliais ir pedagogais pasiekimais bei gerąja patirtimi.

5 komentarai apie “Šeimos ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų bendradarbiavimas

  1. Sutinku, kad tėvai turėtų kuo daugiau bendradarbiauti su ikimokyklinio ugdymo įstaigų darbuotojais, bet deja dauguma tėvų atveda savo vaikutį į darželį ir visą atsakomybę palieką pedagogams patys nenorėdami dalyvauti jokioje veikloje susijusioje su jų vaikučiais. Vis to laiko stoka, o po to patys stebisi, kad visiškai nebepažįsta savo vaiko. Bendravimas su pedagogais, bendrų projektų kūrimas, padeda vaikui formuotis kaip asmenybei, juk vaikai mūsų ateitis, todėl kuo daugiau bendradarbiausime su savo vaikų pedagogais, tuo daugiau pažinsime savo vaiką.

  2. Straipsnis kelia viltis, kad yra daug tėvų ir pedagogų, norinčių viso ko geriausio vaikui. Tikėtina, kad dažnėjant tokioms konferencijoms, vis daugiau tėvelių įsitrauks į savo vaiko gyvenimą, bendradarbiaus su kitais tėvais, profesionalais ir dalindamiesi savo patirtimis gerins vaikų įvairius įgūdžius. Vaikams reikalingi pavyzdžiai, o geriausias pavyzdys jiems ir yra tėvai. Žinoma, pritraukti asmenis į tokias bendruomenes yra gana sudėtinga, kai kurie tėvai nesugeba net į tėvų susirinkimus atvykti. Tačiau įsitraukus vienam tėvui, jis paskatins įsitraukti ir kitus, o kiti skatins trečius. Tad galima tik palinkėti, kad ir toliau vyktų įvairūs renginiai šia tema.

  3. Labai džiugu, kai tėvai ir pedagogai lanko seminarus, konferencijas, nes ten daugiausiai sužinai reikiamos informacijos. Sužino, kaip elgtis vienoje ar kitoje situacijoje. Profesionalai pateikia ir pasidalina geromis idėjomis, paskatina daugiau bedrauti su vaikais ir jų teveliais, dalintis gerąją patirtimi. Džiaugiuosi, kad yra tokių energingų tėvelių, kurie noriai įsitraukia į veiklą kurią pasiūlo pedagogas, bendradarbiauja ar net siūlosi kur padėti.

  4. Labai svarbus yra bendravimas tėvelių su darželio pedagogu. Svarbu tai, kad būtų vienodai sutariama tėvelių ir darželio pedagogo vieninga auklėjimo nuomonė. Pvz. jei vaikas nesusitvarko darželyje nesusitvarko savo rūbelių spintelėje, auklėtoja turi reikalaut vaiko tvarkos. Taip pat ir namie: į vaiko tvarką turi atsižvelgti ir tėveliai. Kad nebūtų “ mano auklėtoja labai bloga“, o tėveliai „geri“ nes neprašo susitvarkyti.

  5. Pedagogui bendravimas yra lyg „darbo įrankis“, kurį naudodamas jis daro poveikį ugdytiniams, įgyja jų pasitikėjimą. Teigiamas pedagogų ir tėvų tarpusavio bendravimas skatina vaiko pasitikėjimą savimi bei aplinkiniais. matydamas, kad tėvai ir pedagogai bendrauja gražiai, nekonfliktuoja jaus pasitikėjimą, tiek tėvais, tiek kitais suaugusiais. Labai smagu, kad vis daugiau tėvelių įsitraukia į mokymus ir supranta, kad ne tik pedagogai turi auklėti ir ugdyti vaikučius, bet ir patys tėveliai turi stengtis.

Komentavimo galimybė išjungta.