Pastaruoju metu tiek individualių konsultacijų, tiek ir grupinių užsiėmimų metu dažnai tenka matyti mamų ašaras akyse ir girdėti gilias aimanas dėl esamos situacijos, išgyvenamą kaltę ir beviltiškumą. Mamos, o vis dažniau ir tėčiai dejuoja ir jaučiasi beviltiškai, kai visą savo meilę ir rūpestį po įtemptos darbo dienos atiduoda savo vaikui, bet jo elgesys varo į neviltį.
Vienas šaunus penkiametis sugeba savo mamą privesti iki tokios būsenos, kad, jam įėjus į darželį su tėčiu, mamai vien valerijono lašų nepakanka.
– Mama, atnešk vandens! – vos prabudęs sūnus šaukia pakeltu, įsakmiu tonu.
– Tuoj atnešiu, – atsako mama.
– Greičiau! – rėkia sūnus.
– Prašau, – tarsteli mama, padėdama stiklinę su vandeniu ant naktinio staliuko.
– Ne toje pusėje padėjai, atnešk iš kitos pusės! – rėkia sūnus.
– Prašau, – tarsteli mama, perdėdama stiklinę su vandeniu kitoje pusėje.
– Ne ten padėjai! – rėkdamas sūnus trenkia mama.
Tai tęsiasi visą rytą. Mama daro viską, kad tik namuose būtų ramybė ir sūnaus isterijos nepasiektų aukščiausio taško, nes tada – laikykis. Tuomet kaimynai ir vaikų teisių specialistus gali iškviesti. Tokios ir panašios situacijos nutinka dažnoje šeimoje.
Kita nemaža dalis tėvų sprendžia kitokias vaikų problemas: baimę suklysti, kalbėti garsiai arba prieš kitus, paprašyti pagalbos ir kt. Kiekvienoje šeimoje vaikų baimės pasireiškia skirtingai, bet visų jų problemų priežastys yra vienodos – drąsos stoka įveikti amžiaus tarpsnius atitinkančias baimes. Tas baimes vaikams išsiugdyti padėjome mes, tėvai, ir kiti jų artimiausios aplinkos žmonės, net patys apie tai nesumąstydami ir kurdami netinkamus vaikų ugdymosi kontekstus atėmėme iš vaikų drąsą klysti ir mokytis naujų dalykų jiems saugioje aplinkoje. Savo automatinėmis reakcijomis verčiame vaiką jausti, matyti, sakyti dalykus, kuriuos esame supratę per savo gyvenimo patirtį, bet tai nėra vaiko atradimai. Ir tai yra esminis skirtumas. Tenka matyti įvairių situacijų ir girdėti tėvų bei vaikų dialogų.
– Neliesk, tik pažiūrėk, kokia lipšni sraigė, – sako mama sūnui, kuris atidžiai stebi sraigę ir nori ją paliesti.
Arba kita situacija, kai du draugai ar broliai ir sesės nepasidalina žaislu, o mes ilgai ir nuobodžiai jiems poriname:
– Taigi reikia susitarti ir gyventi draugiškai.
Yra dar daug kitokių situacijų, kuriose per didelė tėvų kontrolė slopina vaikų prigimtinį smalsumą tyrinėti supantį pasaulį ir atima drąsą būti savimi bei gyventi savo gyvenimą. Tėvai nesusimąsto, kad priežastis slypi jų automatinėse reakcijos, kurios ir sukuria vaikų ugdymosi kontekstus, kuriuose vaikai, pvz., nedrįsta kalbėti darželyje, jeigu nėra 100 proc. tikri, kad tai žino, nes tėvai viską reguliuoja, kontroliuoja, kelia per aukštus reikalavimus vaikui ir neleidžia jam pačiam tyrinėti pasaulio.
Tuo tarpu vaikai savo gyvenimo kokybiniais tyrimais yra patikrinę, kad, norint gauti norimą žaisliuką, reikia trenkti, kitas pradės verkti ir žaisliukas bus mano. Dažnu atveju mes pamirštame kalbėti vaikų kalba ir suprantamai. Yra šimtas vaikų kalbų, o žodinė kalba – tik vienas bendravimo su vaikais būdų. Yra daug kitų kalbų, kuriomis galima bendrauti su vaikais, betji turi būti aiški ir suprantama vaikui.
Jeigu pastebite, kad didelę laiko dalį vaikai praleidžia virtualioje aplinkoje ir kuo toliau, tuo sunkiau darosi su jais susitarti užsiimti kita visiems malonia bendra veikla, jeigu bet koks bandymas susitarti tampa emocijų protrūkiu, tai yra žinutė mums, suaugusiesiems, kad vaikas šaukiasi mūsų pagalbos, nes negeba susitvarkyti su vidine įtampa. O mes taip pat esame žmonės ir būname apimti stiprių jausmų, nes tas pagalbos prašymas išveda mus iš pusiausvyros, tada būna labai sunku būti jautriam ir atjausti vaiką, nes patys esame apimti stiprių jausmų.
Daugelis tėvų susiduria su panašaus pobūdžio iššūkiais, tik visi labai skirtingai juo sprendžia. Vieni užsimerkia ir nieko nemato arba kiša galvą į smėlį – nematai problemos ir jos nėra, tikėdamiesi, kad ji savaime išsispręs. Taip, gal ir išsispręs, tik gal ne vaiko naudai. Bėda ta, kad tai mes suprasime, kai vaiko į šį vaikystės amžiaus tarpsnį sugrąžinti nebegalėsime, o netinkami elgesio įpročiai jau bus įsitvirtinę jo asmenybėje, kuriuos koreguoti bus dar sunkiau, o dažnu atveju padėti vaikui kai ką pakeisti jau ir nebegalėsime.
Treti garsiai rėkia reikalaudami iš mokytojų ar kitų ugdytojų ypatingų sąlygų savo vaikams, tarsi įtvirtindami savo poziciją, kad aš esu geras tėtis ar gera mama ir labai rūpinuosi savo vaiku, kurį auklėti turi mokytojai, nes jie neva mokslus baigę. Kuo neviltis, kaltė ar dar kiti jausmai gilesni, tuo kitų kaltinimas būna stipresnis, o kritiškas žvilgsnis į save visiškai nebūdingas. Siekdami tenkinti visus vaikų norus ir įgeidžius, tėvai pasiryžę padaryti viską, kad tik jų vaikas būtų laimingas čia ir dabar, ir visiškai nesusimąsto, kaip tai jam atsilieps po 20 metų.
Nežinau, kodėl tėvai renkasi pasmerkti savo vaikus nelaimingam gyvenimui, leisdami jiems ugdytis netinkamus elgesio įpročius. Atsiminkite, iššūkius reikia spręsti čia ir dabar, jeigu esama situacija jūsų netenkina, tai apsukina ir jus, ir vaikus. Kuo ilgiau tai tęsiasi, tuo stipriau tai įsitvirtina vaikų asmenybės struktūroje.
Ir tik nedidelė dalis tėvų, kurie ir taip gilinasi į vaikų ugdymą bei dažniausiai jų vaikų elgesio įpročiai padeda jam pasijusti laimingam tyrinėjant pasaulį, kreipiasi pagalbos, kai vaikų elgesio problemos nėra įsišaknijusios. Jie daugiau veikia prevenciškai, analizuoja save ir vaikus, iškilusius iššūkius sprendžia čia ir dabas. Jeigu jiems nepakanka šeimos resursų, jie nebijo kreiptis pagalbos už šeimos ribų. Vieni kreipiasi į savo šeimos narius, draugus. Gerai, jeigu padeda ir šeimoje atsiranda ramybė. Kiti kreipiasi į specialistus, kurie padeda greičiau rasti atsakymus ir nebereikia ilgai klaidžioti vingiuotais keliais, kol randa atsakymus į vaikų auklėjimo klausimus.
Jeigu susiduriate su paminėtais iššūkiais, kviečiame Jus registruotis į šeimų stovyklą „Laimingų tėvų – laimingi vaikai“, kuri vyks 2023 m. birželio 26–30 d. kaimo turizmo sodyboje „Pas Jeronimą“ Tvenkinių g. 8, Varkaliuose, Plungės r.
Filmuotas šių metų šeimų ir vaikų vasaros stovyklų pristatymas: https://youtu.be/NMjlbvGB1WQ
Daugiau informacijos ir registraciją į šeimų stovyklą rasite čia: https://www.ugdykim.lt/registracija/seimu-stovykla-laimingu-tevu-laimingi-vaikai/
Norintys smagiai praleisti laiką su kitomis šeimomis esate kviečiami į šeimadienį „Varkalių gegužinė“, kuri vyks 2023 m. liepos 7 d. kaimo turizmo sodyboje „Pas Jeronimą“, Tvenkinių g. 8, Varkaliuose, Plungės r.
Registraciją ir daugiau informacijos rasite čia: https://www.ugdykim.lt/registracija/2023-m-liepos-6-d/
Jeigu jūsų vaikai ir paaugliai turi sunkumų bendraudami su bendraamžiais, jiems sunku susirasti draugų, jaučiasi klasėje atstumtais arba patys atsiriboja nuo bendraamžių, dažnai būna depresyvioje nuotaikoje, didžiąją laiko dalį praleidžia telefonuose ar žaisdami kompiuterinius žaidimus, sunkiai randa bendrą kalbą su jumis ar mokytojais, tai socioemocinio stiprinimo vaikų vasaros poilsio stovykla – jiems. Tai bus žemas startas – į kitokią laimingo žmogaus savijautą.
Registruotis galite čia: https://www.ugdykim.lt/paslaugos/registracija-2023-m-vasarai/
Kita naudinga informacija šeimoms ir kitiems vaikų ugdytojams:
Mėgstantieji stebėti vaizdo įrašus vaikų ugdymo klausimais gali rasti čia: https://www.ugdykim.lt/product-category/paskaitos/
O mėgstantys skaityti knygas jas gali įsigyti čia: https://www.ugdykim.lt/product-category/knygos/
Į individualias konsultacijas vaikų ugdymo klausimais galite registruotis čia: https://www.ugdykim.lt/paslaugos/individualios-konsultacijos/
Kam aktualios vaikų ir paauglių savęs pažinimo vasaros poilsio stovyklos, daugiau informacijos rasite čia: https://www.ugdykim.lt/paslaugos/registracija-2023-m-vasarai/
