2026-11-04

Sigita Kundrotienė, Ramutė Mikšėnaitė-Umbrasienė ir Sigita Burvytė

Vilniaus lopšelio-darželio „Žilvitis“ pedagogės tobulino kvalifikaciją stažuotėje Romoje

2026 m. spalio 7-10 dienomis Vilniaus lopšelio – darželio „Žilvitis“ pedagogės Sigita Kundrotienė ir Ramutė Mikšėnaitė-Umbrasienė bei socialinė pedagogė Sigita Burvytė su kitų ugdymo įstaigų (Kauno lopšelio-darželio „Šarkelė”, Radviliškio Gražinos pagrindinės mokyklos,  Vilniaus lopšelio-darželio „Gilužis”, Vilniaus Sausio 13-osios progimnazijos,  Šiaulių lopšelio-darželio „Gintarėlis”) pedagogėmis kėlė kvalifikaciją Romos ikimokyklinio ugdymo įstaigose pagal šią programą – „EKO aplinka vaikų ugdymosi procese ir pedagogo saviugdoje“.

Kvalifikacijos tobulinimas ir nuolatinis ieškojimas naujų ugdymo metodų yra neatsiejama šiuolaikinio pedagogo darbo dalis. Vilniaus lopšelio-darželio „Žilvitis“ mokytojos Sigita Kundrotienė ir Ramutė Mikšėnaitė-Umbrasienė bei socialinė pedagogė Sigita Burvytė dalyvaudamos kvalifikacijos tobulinimo stažuotėje ir ne tik gilino savo dalykines žinias, bet ir reflektavo įgytas patirtis, kalbėjosi apie tai, ką galima būtų pritaikyti pas mus, kad vaikų kasdieninės aplinkos būtų įtraukiančios vaikus tyrinėti ir pažinti juos supantį pasaulį. Italijos ugdymo įstaigose dirbančių kolegų profesionalumas, nuoširdumas ir dėmesys kiekvienam vaikui įkvėpė taikyti dar daugiau įvairių žaidybinių metodų ugdant mūsų ateities kartas.

Nors kiekviena iš dalyvių įstaigą ir stažuotę žvelgė per savo profesinės veiklos prizmę bei pasiėmė tai, kas tuo metu buvo svarbiausia, visos trys sutartinai teigia grįžusios praturtėjusios visomis prasmėmis.

Patirtis „Scuola dell’Infanzia e Primaria Contardo Ferrini“: Marijos Montesori grupės kasdienybė ir ugdymo ypatumai

Ypatingą vietą stažuotėje užėmė apsilankymas Scuola dell’Infanzia e Primaria Contardo Ferrini mokykloje, kurioje turėjome galimybę gyvai stebėti Marijos Montesori metodo taikymą kasdienėje aplinkoje. Šioje mišraus amžiaus grupėje ugdosi 13 skirtingo amžiaus vaikų. O stebėjimo patirtys šioje įstaigoje atskleidė gilią pagarbą vaiko asmenybei ir kruopščiai apgalvotą ugdymo sistemą:

 

  • Savarankiškumas ir vidinė motyvacija. Visi grupės vaikai dirbo savo pasirinktu tempu ir užsiėmė tuo, kas jiems tuo metu buvo įdomu. Vaikai buvo skatinami savarankiškai rinktis veiklas, tyrinėti ir atrasti, patiriant mokymosi džiaugsmą. Jie  puikiai išmanė ir laikėsi nusistovėjusių darbo taisyklių, o į bet kurį vaiko darbą buvo žiūrima itin pagarbiai. Tokioje aplinkoje vaikas drąsiau išsako savo mintis, nebijo klysti ir mokosi pasitikėti savimi ir kitais gerbdamas savo asmenines ribas bei kitų.

 

  • Bendruomeniškumas ir atsakomybė. Bendruomeniškumas ir atsakomybė auga vaikams padedant vieni kitiems, rūpinantis bendra aplinka ir mokantis gerbti susitarimus, pvz., kasdieniniuose darbuose dalyvavo trys skirtingo amžiaus savanoriai, kurie po pusryčių patys plovė ir šluostė indus, taip ugdydamiesi kasdienius gyvensenos ir savarankiškumo įgūdžius.

  • Taisyklių ir asmeninių ribų gerbimas. Vaikams puikiai suprantamos grupės taisyklės galioja ir tarpusavio santykiuose. Pavyzdžiui, jei vaikas nori stebėti dirbantį draugą, jis privalo jo atsiklausti; draugui nesutikus, būtina atsitraukti ir stebėti iš didesnio atstumo. Taigi, vaikai skatinami ne tik išsakyti savo poreikius, bet ir ugdoma pagarba kitų asmeninėms riboms.

  • Mokytojų profesionalumas ir nuoširdumas. Mokytojos atvirai ir nuoširdžiai dalinosi savo darbo specifika, pasakojo, kaip nuosekliai moko vaikus rašymo, skaitymo ir matematinių įgūdžių. Itin jautėsi mokytojų nuoširdumu paremta sukurta aplinka, kurioje kiekvienas vaikas jaučiasi saugus, pastebėtas ir vertinamas.

  • Pozityvus požiūris į klaidas.  Klaidos yra natūrali mokymosi dalis, todėl vaikai skatinami jas pastebėti, savarankiškai taisyti ir drąsiai bandyti dar kartą. Jie negauna neigiamų pastabų, kai suklysta – pedagogės nuoširdžiai džiaugiasi pačiu vaikų bandymu. Sukaupti pastebėjimai naudojami tikslingai: mokytojos atmintyje išsaugo, kur vaikas padarė klaidą (pavyzdžiui, parašė raidę ar skaičių veidrodiniu būdu), o kitą dieną individualiai pakviečia vaiką pirštu vedžioti teisingą formą. Sekančią dieną vėl stebima, kaip sekasi, ir prireikus įgūdžiai stiprinami toliau.

Šis apsilankymas tapo vertingu atradimų šaltiniu – parsivežėme daugybę naudingų metodų, kurie dar kartą patvirtino pasirinktos vaikų ugdymosi krypties teisingumą Vilniaus lopšelyje – darželyje „Žilvitis“.

Stažuotės metu pedagogės susipažino su naujais ugdymo metodais, pasisėmė vertingų idėjų bei turėjo progą gyvai pamatyti, kaip Marijos Montesori metodas pritaikomas kasdieninėje aplinkoje. Ši patirtis leido dar kartą įsitikinti, kad Vilniaus lopšelyje-darželyje „Žilvitis“ dirbama teisinga kryptimi – ugdytojai tikslingai pasirinkę vaiko priartinimo prie gamtos bei mokėjimo pažinti save strategiją.

Stebuklų erdvė „Nido Bolle di Sapone“: kur gimsta kasdieniai atradimai

Vienas jautriausių ir labiausiai įkvepiančių stažuotės akcentų – apsilankymas ugdymo įstaigoje „Nido Bolle di Sapone“, įsikūrusioje ant paties jūros kranto. Čia patirtis įgavo visiškai kitą kvėpavimą: tai erdvė, kurioje, regis, vyksta tikri didelių žmonių ugdymosi stebuklai, o kasdienė veikla tampa mokymosi ir atradimų džiaugsmu.

  • Laisvė tyrinėti ir eksperimentuoti. Vaikams sukurta aplinka kasdien tampa saugia ir patrauklia eksperimentams bei tyrinėjimams skirta laboratorija, kurioje jie gali laisvai liesti, bandyti ir pažinti pasaulį per asmeninę patirtį.

  • Santykių kultūra, grįsta pasitikėjimu. Mokytojų ir vaikų tarpusavio bendravimas čia paremtas ypatingu pasitikėjimu, abipuse pagarba ir autentišku smalsumu mokytis naujų dalykų. Vaikai jaučiasi saugūs būdami savimi, klausdami, veikdami ir priimdami sprendimus savarankiškai, o prireikus pagalbos – mokytojas visada šalia.

  • Kasdieniai atradimai kartu. Kiekviena diena šioje įstaigoje – tai bendras suaugusiųjų ir vaikų kelias, kuriame maži žingsneliai veda į didelius atradimus, o pagarbi aplinka leidžia kiekvienam vaikui jaustis išgirstam, svarbiam ir drąsiam. Kasdieniai atradimai kartu su vaikais prasideda nuo paprastų dalykų – čežančio lapo, traškios šakelės ar vandens balutės – kartu liečiama, klausoma, tyrinėjama ir džiaugiamasi net ir pačiomis mažiausiomis sėkmėmis.

Šis darželis dalyvėms paliko neišdildomą įspūdį kaip vieta, kurioje ugdymo teorija susilieja su jautria žmogiškąja šiluma ir gamtos artumu, lėtu ugdymu, džiaugsmu ir vidine ramybe.

Įstaigos bendruomenė džiaugiasi pedagogų iniciatyvumu, noru tobulėti ir parsivežta patirtimi, kuri neabejotinai praturtins kasdienį ugdymo procesą darželyje.

Sigita Kundrotienė, Ramutė Mikšėnaitė-Umbrasienė ir Sigita Burvytė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *