Paauglystė yra itin jautrus laikotarpis, kai jaunas žmogus intensyviai ieško savęs ir bando suprasti savo jausmus bei emocijas. Šiuo laikotarpiu paaugliai dažnai susiduria su dideliais emocijų šuoliais ir greitomis jų permainomis, todėl itin svarbu ugdyti jų emocinį raštingumą ir savireguliacijos įgūdžius. Kai paauglių tarpusavio ryšiai yra labai stiprūs, o vertikalios jungtys su tėvais, mokytojais ar kitais ugdytojais nelabai stiprūs, mes, suaugusieji, prarandame galią būti autoritetai paaugliams. O tai reiškia, kad mūsų žodis jiems nėra svarbus. Tada griebiamės moralizavimo, pamokslavimo, aiškinimo, sarkazmo ar kitų visiškai netinkamų tarpusavio ryšių nestiprinančių metodų. Mūsų tikslai yra geri, bet būdai, kuriais jų siekiame, visiškai netinka, nes nepadeda susikurti pasitikėjimu grįstų tarpusavio santykių. O ką gali išmokti paauglys iš paauglio, kai nei vienas, nei kitas neturi tiek gyvenimiškos patirties ir išminties, kiek suaugęs. Jie mokosi vieni iš kitų, jų tarpusavio ryšiai stiprėja, o suaugusiųjų jungtys su paaugliais silpnėja. Dažnai mėgstu pabrėžti, kad jeigu norime turėti tvirtus santykius su savo vaikais paauglystėje, jeigu norime būti jiems užuovėja, kai jiems bus sunku, kad jie galėtų pas mus ateiti pasiguosti, turime kurti pagarbius ir pasitikėjimu paremtus tarpusavio ryšius nuo pat gimimo.
Tik tada paauglystėje turėsime galią gerąja prasme „valdyti“ savo vaikus, nes jiems būsime autoritetas, jie pas mus ateis pasiguosti ar paklausti patarimo. Tik tada galėsime padėti paaugliams išgyventi šį amžiaus tarpsnį, kuo sklandžiau įveikiant visus raidos sunkumus. Padėti paaugliui išmokti pozityviai išreikšti save ir ugdyti pasitikėjimą savimi – tėvų, pedagogų ir kitų suaugusiųjų pareiga.
Kodėl svarbu ugdyti paauglių emocinį raštingumą ir savireguliaciją?
Emociškai raštingas paauglys geba atpažinti ir suprasti savo emocijas, suvokti, kaip jos veikia jo elgesį, rasti būdų, kaip jas reikšti visiems priimtinais ir konstruktyviais būdais. Savireguliacija – tai gebėjimas valdyti savo jausmus, veiksmus ir reakcijas, nepriklausomai nuo išorinių aplinkybių. Paauglys, turintis gerus savireguliacijos įgūdžius, jaučiasi ramiau, labiau pasitiki savimi, geriau sprendžia problemas ir geba kurti sveikus santykius su aplinkiniais.
Kaip suaugusieji gali padėti paaugliams ugdyti šiuos įgūdžius?
Norėdami padėti paaugliams susikurti vidinę ramybę, pirmiausia mes, suaugusieji, turime suvokti emocinio raštingumo ugdymo svarbą ir matyti prasmę. Tyrimai atskleidžia, kad laimingas žmogus yra tas, kurio socioemocinės kompetencijos yra aukštos, geba atpažinti savo emocijas ir jas reiškia tinkamais būdais. Tad kaip padėti paaugliams stiprinti socioemocines kompetencijas?
1. Mokykime atpažinti ir įvardyti emocijas
Svarbu, kad paaugliai mokytųsi ne tik atpažinti, bet ir įvardyti savo emocijas bei jausmus. Pokalbiai su tėvais, mokytojais ar specialistais apie emocijų spektrą padeda jiems suprasti, kad visi jausmai yra natūralūs ir juos galima valdyti. Siūloma skatinti paauglius dalintis savo jausmais ir emocijomis bei padėti suprasti, kad jaustis liūdnam, piktam ar susierzinusiam yra normalu. Pvz., jeigu grubesnį žodį paauglys pasako mamai, tėčiui ar mokytojui, siekdami padėti paaugliams mokytis atpažinti savo emocijas fokusuojamės ne į jo žodį ar netinkamą veiksmą, bet pirmiausia į emociją: „Suprantu, kad susierzinai, nes nepavyko išspręsti“, „Suprantu, kad supykai dėl gausybės užduočių, kurių nespėji atlikti“. Pirmiausia turime atpažinti mus užplūdusią emociją, kad galėtume mokytis tinkamai ją išreikšti.
2. Skatinkime kūrybiškai reikšti emocijas
Kai apima stiprios emocijos, veikiame spontaniškai ir negalvojame, kaip tai paveiks kitus, griebiamės automatiškų veiksmų: tiek suaugusieji, tiek paaugliai. Emociškai raštingi paaugliai mums, suaugusiesiems, taip pat gali būti geri pavydžiai, kaip ir mes jiems. Kai paaugliai, apimti stiprių emocijų, elgiasi netinkamai ar grubiai kalba, galime padėti jiems tapti sąmoningesniems nekaltindami ir nepriekaištaudami, bet parodydami empatiją pasakydami: „Ar manai, kad pyktis ir susierzinimas leidžia grubiai elgtis ir kalbėti su manimi?‘
Pozityvus saviraiškos būdas, toks kaip meninė veikla (piešimas, rašymas, muzika), sportas ar kitos kūrybinės veiklos, gali padėti paaugliui lengviau išreikšti save. Skatinkime paauglį susirasti ir užsiimti mėgiama veikla, kuri leis atsipalaiduoti ir suprasti savo emocijas ir realizuoti save. Tokios veiklos ugdo ne tik saviraišką, bet ir gebėjimą rasti būdų, kaip valdyti emocinę būseną, padeda kiekvienam paaugliui suprasti tinkamas savipagalbos formas ieškant išeičių, kai apima stiprios emocijos. Įgytos patirtys padės stiprinti emocijų reiškimo būdus.
3. Ugdykime atsakomybės ir savikontrolės įgūdžius
Savikontrolė reiškiant emocijas pradeda formuotis 2–3 gyvenimo metais. Kuo vaikas mažesnis, tuo jam reikia daugiau aiškių ribų reiškiant emocijas, kuo vyresnis, tuo daugiau pasitikėjimo juo ir palaikymo. Svarbu padėti paaugliams mokytis planuoti savo laiką, nustatyti tikslus ir prisiimti atsakomybę už tikslų įgyvendinimą. Pavyzdžiui, tėvai gali skatinti paauglius turėti asmeninę užrašų knygelę, kurioje jie galėtų rašyti savo tikslus, mintis ir jausmus. Išsiugdyta disciplina padeda siekti tikslų, prisiimti atsakomybę, stiprina pasitikėjimą savimi. Tik jie nusprendžia, kokie žodžiai išeis iš jų lūpų, ir tik jie atsakingi už savo pasirinktus veiksmus, mes tik jiems padedame kurti savo veiksmų žemėlapį.
4. Skatinkime tarpusavio pokalbius, refleksiją ir savianalizę
Palaikydami ir pasitikėdami savo paaugliais galime padėti jiems mokytis prisiimti asmeninę atsakomybę už savo veiksmus ir žodžius. Ko paaugliams reikia iš tėvų ir kitų suaugusiųjų? Tai palaikymo ir paramos, kad visus iššūkius jie gali įveikti patys. Jiems užtenka žinoti, kad patys artimiausi žmonės juos palaiko, jie gali mokytis savarankiškai tvarkytis su savo iššūkiais, darydami klaidas ir iš jų mokydamiesi. Jeigu mes esame šalia, turime bendrų pomėgių ir padedame jiems įveikti kilusius sunkumus, jie įgyja tvirtas gyvenimiškas pamokas.
Paprastas pokalbis, kurio metu paauglys gali išsikalbėti apie savo rūpesčius, jo išklausymas yra labai svarbūs. Pokalbio metu turime galimybę geriau pažinti paauglius, suprasti, kodėl jie vienoje ar kitoje situacijoje taip pasielgė, bei padėti jiems pamatyti kitas problemų sprendimų alternatyvas, parodyti pasitikėjimą ir palaikyti, kai jie rinksis racionalius veiksmus spręsdami savo iššūkius. Pokalbiai, kurių metu paaugliai reflektuoja savo patirtis ir emocijas, yra būtina savireguliacijos dalis. Paskatinkite paauglius rašyti dienoraštį arba reguliariai apgalvoti, kaip jie jautėsi tam tikrose situacijose, kodėl pasirinko elgtis vienaip ar kitaip. Savianalizė padeda geriau suprasti savo reakcijas ir numatyti elgesį ateityje.
5. Mokykime streso valdymo technikų
Paauglystė dažnai yra kupina streso, nes paauglys jaučiasi nei suaugęs, nei vaikas. Tai jam kelia stresą, todėl svarbu padėti išmokti nusiraminti valdant stresą. Galima kartu išbandyti praktinius nusiraminimo metodus, pvz., kvėpavimo, minčių nukreipimo: žiūrėti į aplink esančius vaizdus, įsiklausyti į garsus, pajausti kvapą ir galvoti apie dabartinius potyrius. Galima išbandyti mediaciją ar kitus atsipalaidavimo būdus, rasti sau tinkančius ir padedančius nusiraminti būdus apimtam stiprių emocijų. Šios įgytos praktinės patirtys padės jiems nurimti ir suvaldyti emocijas, ypač kai jie atsidurs sunkiose ar stresą keliančiose situacijose.
6. Būkime tinkami pavyzdžiai
Tėvai ir pedagogai yra svarbiausi pavyzdžiai paaugliams. Stenkimės patys būti tinkami emocijų valdymo ir savireguliacijos pavyzdžiai paaugliams. Ramiai reaguokime į stresines situacijas, demonstruokime pagarbius pokalbius ir atvirumą. Kai paauglys mato teigiamą pavyzdį, jis labiau linkęs kopijuoti tokį elgesį. Nėra idealių žmonių, visi darome klaidų, svarbu, ką sakome ir darome suklydę, ar gebame atsiprašyti už savo veiksmus ir žodžius. Atsiprašome ne už jausmus, o už žodžius ir veiksmus, nes jausmai kyla organiškai ir mes negalime jų valdyti. Tada ir paaugliams suteiksime drąsos mokytis iš savo klaidų.
7. Kurkime pasitikėjimu ir pagarba grįstus tarpusavio santykius
Svarbu, kad paauglys jaustų, jog gali pasitikėti suaugusiaisiais ir kalbėtis su jais apie bet kokias savo emocijas ar problemas. Pasitikėjimo ir supratingumo atmosfera skatina atvirumą ir drąsą reikšti emocijas ir jausmus. Klausykimės, nevertinkime ir parodykime, kad visos emocijos yra vertingos ir tinkamos, dėl to, kaip jie jaučiasi, nepasidaro blogesni ar mažiau vertingi kaip asmenybės. Tai tik emocijos ir jausmai, kurie mums kažką reiškia, tad būtina tai išsiaiškinti ir suprasti.
Kaip emociškai raštingas paauglys gali ugdyti savireguliacijos įgūdžius?
Savireguliacija ugdoma palaipsniui, mokantis prisiimti atsakomybę už savo emocijas, jausmus, veiksmus ir žodžius. Emociškai raštingas paauglys supranta, kaip reaguoti į aplinkinių veiksmus ir suvaldyti emocijas, kad jos nekenktų kitiems ar jam pačiam. Toks jaunuolis pasirengęs spręsti problemas kūrybiškai, analizuoti savo reakcijas ir nuolat mokytis geriau pažinti save.
Jeigu auginate ikimokyklinio ir priešmokyklinio bei jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikus ir jie savo emocijas išreiškia riksmu, verksmu, agresyviu elgesiu ar kitais netinkamai būdais, tai rodo, kad jie patiria vidinę įtampą. Jų netinkamas elgesys yra pagalbos šauksmas. Jeigu norime, kad paauglystėje jiems netektų patirti didesnių sunkumų, reiškiant savo emocijas, vos tik pastebime vaikų elgesio iššūkius, čia ir dabar suteikime jiems pagalbą.
Neatidėliokite ir padėkite jiems susikurti vidinę ramybę, suteikite galimybių mokytis savo emocijas reikšti pozityviais būdais. VšĮ „Vaikų ugdymas“ paruošė veiksmingą įrankį – emocijų pažinimą lavinantį kortelių žaidimą „AT-PA-ŽINK EMO-CI-JAS“. Nuorodą rasite čia:
https://www.ugdykim.lt/produktas/at-pa-zink-emo-ci-jas/
Šis žaidimas yra skirtas ikimokyklinio ir priešmokyklinio bei jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikams, jų tėvams ir mokytojams. Žaisdami kartu su vaikais, padėsite jiems mokytis susikurti vidinę harmoniją, pajusti saugumo jausmą ir atrasite ramybę namuose ir/ar vaikų grupėje/klasėje.
Žaidimas padės:
pažinti ir suprasti save bei kitus;
atpažinti emocijas;
įvardinti emocijas;
mokytis tinkamai išreikšti emocijas.
Apibendrinimas
Ugdyti paauglių emocinį raštingumą ir savireguliaciją yra esminis uždavinys, siekiant padėti jiems jaustis labiau užtikrintiems, pasitikintiems savimi ir harmoningiems. Suaugusieji, demonstruodami paramą, atvirumą ir suteikdami įrankių valdyti emocijas, gali padėti paaugliams lengviau pereiti į suaugusio žmogaus gyvenimo etapą.
Asociacija „Sėkmės link“ 2024 metais, įgyvendindama visuomenės sveikatos stiprinimo priemonę „Pozityvi tėvystė – žmogaus likimas“, parengė šį visuomenės švietėjišką straipsnį, kuris skirtas tėvams, mokytojams ir kitiems ugdytojams. Priemonė finansuojama iš Vilniaus rajono savivaldybės 2024 metų visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos lėšų.
Dr. Sigita Burvytė
Živilė Kibeikienė
