Kad suprastume, kaip padėti vaikams geriau atpažinti savo emocijas, turime atsakyti į klausimą – ar manome, kad ta pagalba vaikui reikalinga? Jeigu manote, kad vaiko akademiniai pasiekimai yra daug svarbiau už tai, kaip jis jaučiasi, tada šis straipsnis skirtas ne jums. Jeigu manote kitaip, tada kviečiu paskaityti. Tikiuosi, kad rasite gerų idėjų ir minčių, kaip padėti vaikams geriau pažinti save, savo emocijas ir suprasti priežastis, iš kur jos kyla.
Kodėl svarbu padėti vaikams atpažinti savo emocijas?
Emocijų atpažinimas ir supratimas yra esminė vaikų socialinio-emocinio ugdymo dalis, padedanti formuotis harmoningai ir savimi pasitikinčiai bei savivaldžiai asmenybei, pagarbiems santykiams su kitais, harmoningam požiūriui į save, gerai savijautai, priimti save ir kitus. Gebėjimas atpažinti ir tinkamai įvardyti savo emocijas yra svarbus įrankis vaikui, padedantis suvokti, kas vyksta jo viduje, o tai skatina atsparumą, gebėjimą įveikti stresą ir efektyviai komunikuoti su aplinkiniais.
Bendraujant su vaikais išryškėjo poreikis pastiprinti tėvelius, mokytojus ir kitus suaugusiuosius apie vaikų emocijų atpažinimą, šio įgūdžio patiems ir vaikams lavinimo svarbą ir kaip tinkamai galime padėti vaikams stiprinti emocijų atpažinimo kompetencijas.
- Pirmiausia mokėjimas atpažinti savo emocijas padeda vaikams suprasti, kaip įvairios situacijos veikia jų savijautą, ir skatina pozityvų požiūrį į save bei kitus. Pavyzdžiui, vaikai, mokantys atpažinti pyktį ar nusivylimą, lengviau suvaldo šias emocijas ir išvengia destruktyvaus elgesio. Šie įgūdžiai, suformuoti vaikystėje, tampa pagrindu brandiems santykiams ir psichinei sveikatai, nes padeda efektyviau spręsti konfliktus, ugdo empatiją ir atsakingą požiūrį į aplinkinius.
- Antra, emocijų atpažinimas prisideda prie savivertės augimo. Kai vaikas jaučia, kad suaugusieji priima ir pripažįsta jo jausmus, jis ima labiau pasitikėti savimi, nes mato, kad jo emocijos yra svarbios. Tai taip pat skatina sveiką bendravimą ir padeda išvengti užslopintų emocijų, kurios gali lemti elgesio problemas. Kalbėdamas apie savo jausmus vaikas lavina ir kalbinius gebėjimus, praturtina žodyną, o tai leidžia tiksliau išreikšti savo emocijas ir kurti darnius ryšius su kitais.
- Trečia, aptarsime konkrečius būdus, kaip padėti vaikams atpažinti emocijas: nuo emocinių dienoraščių rašymo iki vaidybinių žaidimų ir pasakų aptarimo. Pateikiant pavyzdžių, bus siekiama parodyti, kaip suaugusieji gali skatinti vaikų emocinį sąmoningumą, padėdami jiems ugdyti tiek vidinę stiprybę, tiek socialinius įgūdžius.
Kalbėdami apie vaikams svarbius dalykus siekiame atkreipti tėvų, pedagogų, globėjų ir kitų ugdytojų dėmesį į būtinybę padėti vaikams suprasti, priimti ir išreikšti savo emocijas, nes tai yra vienas svarbiausių brandžios ir sveikos asmenybės formavimo elementų.
Taigi nuo ko pradėti?
Jeigu matote, kad verta, nieko nelaukdami ir neatidėliodami pradėkite veikti jau šiandien, nes kiekviena praleista diena nesugrįš ir kai jūsų vaikai bus paaugliai, jie neturės galimybės grįžti į vaikystę ir pradėti iš naujo ugdytis tinkamus emocijų reiškimo būdus. Būdami paaugliai jie turės mokytis koreguoti savo netinkamus įpročius, o tai iš jų pareikalaus valios pastangų, emocinės brandos, proto ir suaugusiųjų paramos. Jeigu neturėsime tarpusavio ryšio, mūsų žodis paaugliams nebus svarbus, tad jiems vieniems tai įveikti gali būti iššūkis ne pagal jėgas, teks nuolat atsidurti nepatogiose situacijose, kuriose jausis vieniši, atstumti arba patys atsiribos nuo kitų. Tad kuo anksčiau suteiksime jiems reikiamą pagalbą atpažįstant emocijas, tuo lengviau jiems bus įtvirtinti tinkamus elgesio modelius.
1. Skatinkite kalbėti apie emocijas ir savo jausmus
Pasikalbėkite su vaiku apie jo kasdienę veiklą, įgytas patirtis ir kaip jis jautėsi vienoje ar kitoje situacijoje. Pvz., vaikas pasakys, kad aprėkė draugą. Su ypatinga empatija, jautrumu ir dėmesiu vaiko emocijoms ir jausmams fokusuojamės į tai, kaip jis jautėsi, kai turėjo griebtis tokių veiksmų, bet ne į patį veiksmą. Klausimas „Kaip tu jautiesi?“ ar „Kaip tu jauteisi?“ gali tapti puikiu būdu paskatinti vaikus atvirai reikšti mintis apie išgyvenamas ar išgyventas emocijas ir jausmus. Vaikas jausis gerbiamas ir saugus, jei žinos, kad suaugusieji priima jo emocijas. Kartu svarbu padėti vaikui įvardyti, ką jis jaučia: „Ar tai, ką jauti, panašu į pyktį?“ arba „Ar liūdi dėl to, kad draugas įskaudino?“ Galima bandyti spėti, kaip vaikas jaučiasi. Jeigu neatspėsime, vaikas turės galimybę paaiškinti ir patikslinti.
2. Mokykite atpažinti ir įvardyti emocijas
Vienas iš būdų padėti vaikui geriau pažinti savo emocijas – plėsti žodynėlį, patiems įvardijant savo emocijas, bandyti spėti vaiko emocijas, įvardijant jas žodžiu. Vaikams reikalinga pagalba mokantis kiekvieną emociją tinkamai įvardyti. Su vaikais galima žaisti smagius emocijų įvardijimo žaidimus. Tam tinka ir mūsų sukurtas bei ištestuotas emocijų kortelių žaidimas „At-pa-žink emo-ci-jas“. Kai vaikas išmoksta atpažinti įvairias emocijas, gali lengviau jas apibūdinti. Tai pirmas žingsnis į savikontrolės bei empatijos ugdymąsi, nes padeda suprasti, ką jaučia kiti žmonės.
3. Skatinkite tinkamas emocijų išraiškas
Kas svarbu skatinant tinkamas emocijų išraiškas? Tai iš paskutiniųjų stengtis mažinti netinkamą vaikų elgesį, bet siekti pastebėti ir pastiprinti tinkamą emocijų reiškimo veiksmą ir žodį. Stebėkite ir vaikui garsiai pasakykite bei pabrėžkite jo tinkamą elgesį reiškiant emocijas. Paaiškinkite, kad pykti yra normalu, tačiau svarbu nešaukti ir neskriausti kitų. Parodykite tinkamus būdus, kaip valdyti emocijas, pvz., giliai kvėpuoti, ramiai kalbėtis arba užsiimti fizine veikla. Kai vaikas mokosi saugių būdų išreikšti emocijas, mažėja tikimybė, kad jis konfliktuos su bendraamžiais ar šeimos nariais.
4. Būkite emocinio ugdymo pavyzdys
Parodykite asmeninį pavyzdį reiškiant emocijas tinkamais veiksmais ir žodžiais. Vaikai mokosi stebėdami aplinką, todėl suaugusiųjų elgesys yra labai svarbu. Parodykite, kad ir jūs patiriate įvairių emocijų bei mokate jas valdyti, o kartais ir netinkamai išreiškiate, bet tada yra proga atsiprašyti už netinkamus veiksmus ir žodžius. Pavyzdžiui, jei jaučiate susierzinimą, pasakykite: „Aš jaučiuosi nusiminęs, todėl noriu truputį ramiai pagalvoti.“ Taip vaikas matys, kad emocijos yra natūralios, ir kaip jos reiškiamos jam brangių žmonių.
5. Kurkite saugią emocinę aplinką
Svarbu, kad vaikas jaustųsi saugus reikšdamas emocijas ir jausmus namuose. Leiskite jam žinoti, kad jo emocijos vertinamos ir kad bet kuri emocija yra organiška, jos negali kontroliuoti, bet gali kontroliuoti veiksmus ir žodžius, kuriais reiški emocijas. Sukūrus aplinką, kurioje vaikas gali laisvai kalbėti apie savo jausmus, emocijas, nebijodamas būti teisiamas, jis mokysis priimti savo emocijas ir tinkamai jas išreikšti.
Tėvų praktiniai žingsniai
- Kasdienis emocijų aptarimas: paprašykite vaiko kasdien pasidalinti bent viena emocija, kurią jis jautė dieną, ir kartu paanalizuokite situaciją.
- Naudokite emocijų žaidimus ir korteles: žaidimai ir kortelės su skirtingais jausmais padeda vaikams įsisąmoninti emocijas linksmai ir paprastai. Pvz., VšĮ „Vaikų ugdymas sukurtas žaidimas „At-pa-žink emo-ci-jas“. Sužaidybinkite kasdienes situacijas ir pasirinkite dienoraščio rašymo pačias įvairiausias formas. Pvz., kabinti lapelius ant šaldytuvo su situacija ir toje situacijoje patirtą jausmą. Esant atitinkamai nuotaikai, galima žaisti emocijų šaradą, kai vienas šeimos narys ar klasės auklėtoja sugalvoja vaikams emociją ir ją rodo, o kiti bando spėti, kokia tai emocija, tik negalima kalbėti. Galima aptarti pasakų, skaitytų knygų ar filmų herojus bei jų išgyventas emocijas skirtingose situacijose ir susieti su savo gyvenimiškomis situacijomis. Pateikiant pavyzdžių, bus siekiama parodyti, kaip suaugusieji gali skatinti vaikų emocinį sąmoningumą, padėdami jiems ugdyti tiek vidinę stiprybę, tiek socialinius įgūdžius.
- Skirkite laiko poilsiui, bendrai veiklai kartu ir refleksijai: kuo mažiau streso vaikas patiria, tuo lengviau jam atpažinti ir valdyti emocijas. Poilsio ir apmąstymo laikas padeda vaikams nusiraminti ir atsipalaiduoti.
- Padėkite mokytis atsiprašyti ir atleisti: jei vaikas supyksta arba įskaudina kitą, padėkite jam išmokti atsiprašyti. Taip pat skatinkite atleidimo kultūrą, kad vaikas suvoktų, jog klysti yra natūralu.
Jeigu vaikai nuolat riksmu, verksmu, agresyviu elgesio ar kitais netinkamai būdais reiškia savo emocijas, tai padėkime jiems susikurti vidinę ramybę ir suteikime galimybių mokytis savo emocijas reikšti pozityviais būdais. VšĮ „Vaikų ugdymas“ paruošė veiksmingą bendravimo su vaikais apie jų emocijas kortelių žaidimą „AT-PA-ŽINK EMO-CI-JAS“. Nuorodą rasite čia:
https://www.ugdykim.lt/produktas/at-pa-zink-emo-ci-jas/
Šis žaidimas yra skirtas ikimokyklinio ir priešmokyklinio bei jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikams, jų tėvams ir mokytojams. Žaisdami kartu su vaikais, padėsite jiems mokytis susikurti vidinę harmoniją, pajusti saugumo jausmą ir atrasite ramybę namuose ir/ar vaikų grupėje/klasėje.
Žaidimas padės:
pažinti ir suprasti save bei kitus,
atpažinti emocijas,
įvardinti emocijas
mokytis tinkamai išreikšti emocijas
Išvada
Emocijų atpažinimas ir tinkama raiška – tai gebėjimai, kuriuos reikia ugdyti nuo mažens, nes jie turi didelę įtaką vaiko asmenybės vystymuisi ir santykių su kitais formavimuisi. Tėvų vaidmuo yra svarbus padedant vaikams pažinti savo emocijas ir jausmus, mokantis juos tinkamai išreikšti. Kai vaikas įsisąmonina savo emocijas ir mokosi su jomis susitvarkyti, tampa labiau pasitikintis savimi, empatiškas ir atsparus stresui. Investavę laiko ir dėmesio į šiuos įgūdžius, padedame vaikams užaugti brandesniems ir laimingesniems.
Asociacija „Sėkmės link“ 2024 metais, įgyvendindama visuomenės sveikatos stiprinimo priemonę „Pozityvi tėvystė – atspari vaikystė“, parengė šį visuomenės švietėjišką straipsnį, kuris skirtas tėvams, mokytojams ir kitiems ugdytojams. Priemonė finansuojama iš Vilniaus rajono savivaldybės 2024 metų visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos lėšų.
Dr. Sigita Burvytė
Živilė Kibeikienė
