Spartėjantis gyvenimo tempas informacijos pandemijos laikais suaugusiuosius įsuka į intensyvų veiklų maratoną, tad vis mažiau laisvo laiko lieka pabūti su šeimos nariais. Tai tiesiogiai veikia vaikų raidą, emocijų raišką ir ugdymąsi. Kuo mažiau laiko turime būti su vaikais, tuo mažiau galimybių turime pažinti vaikų patiriamus emocijų atpažinimo ir gebėjimo jas išreikšti sunkumus.
Antropoceno kartos vaikai susiduria su daugybe emocinių iššūkių – nuo intensyvių emocijų, tokių kaip pyktis, liūdesys ar baimė, iki sunkumų, susijusių su savikontrolės trūkumu ir nesutarimais su bendraamžiais. Vis dažniau pastebime situacijas, kai vaikai pykstasi, tyčiojasi vieni iš kitų ir patys kenčia nuo įtemtų tarpusavio santykių su bendraamžiais, mokytojais ar tėveliais. Dažnu atveju vaikai, sulaukę suaugusiųjų pagalbos ir išmokę atpažinti savo emocijas, sėkmingai mokysis reikšti jas pozityviai, pagalba bei parama sau ir kitiems paremtais žodžiais bei veiksmais.
Kaip tėvai, mokytojai ir kiti švietimo pagalbos specialistai galime padėti jiems išmokti atpažinti, suprasti ir tinkamai išreikšti emocijas? Šiame straipsnyje aptarsime keletą efektyvių būdų, kaip padėti vaikams geriau pažinti emocijas, sugyventi su kitais ir sėkmingai spręsti konfliktines situacijas.
Kodėl svarbu atpažinti ir suprasti emocijas?
Gebėjimas atpažinti emocijas yra esminis socialinio-emocinio ugdymo pagrindas. Moksliniai tyrimai atskleidžia, kad laimingas žmogus yra tas, kurio išvystytos socioemocinės kompetencijos, t. y. geba atpažinti ir tinkamai išreikšti savo emocijas. Tad ugdydami šį gebėjimą nuo pat vaikystės padedame vaikams susiformuoti tinkamus elgesio įpročius ir racionalius veiksmų modelius. Šis gebėjimas padeda vaikams lengviau suprasti, kas vyksta jų viduje, ir įveikti iššūkius, kurių kyla susidūrus su intensyviomis emocijomis. Jei vaikas moka atpažinti, kad pyksta, liūdi arba yra nusivylęs, gali ieškoti tinkamų būdų išreikšti šias emocijas. Priešingu atveju, kai vaikai nesupranta, kas vyksta jų viduje, jie gali elgtis impulsyviai, kilti konfliktų su draugais ar suaugusiaisiais, taip pat patirti vidinį nerimą.
Vaikams svarbu sulaukti suaugusiųjų pagalbos susiduriant su sunkumais reiškiant savo emocijas. Sumani ir savalaikė pagalba, stiprinant savo socioemocines kompetencijas bei valdant konkrečias gyvenimiškas situacijas, vaikus gali paskatinti ugdytis savireguliacijos įgūdžius. Ši prasminga pagalba įveikiant kasdienius bendravimo su bendraamžiais sunkumus, kai esi apimtas stiprių emocijų, padeda geriau pažinti save, o įgytos prasmingos patirtys leidžia įtvirtinti tinkamus elgesio modelius. Dirbdami ir bendraudami su vaikais apibendrinome gautus rezultatus ir išskyrėme šias pagrindines priežastis, kodėl vaikams kyla sunkumų reiškiant emocijas.
Pagrindinės priežastys, kodėl vaikams kyla sunkumų reiškiant emocijas
- Negebėjimas tinkamai įvardyti savo emocijų (skurdus žodynėlis): žaidybos pagalba vaikai galėjo plėsti emocijų įvardijimo žodynėlį, nes buvo sunku jas apibūdinti ar įvardyti.
- Savireguliacijos įgūdžių stoka: impulsyvumas ir negebėjimas atpažinti emocijų atima iš jų galimybę ugdytis savikontrolės įgūdžius, todėl emocijų vedami dažnai veikia spontaniškai, nesugeba stabtelėti ir pamąstyti.
- Vaikams trūkta suaugusiųjų pavyzdžių: jeigu vaikai nemato tinkamo suaugusiųjų emocijų reiškimo pavyzdžio, iš jų atimama galimybė to išmokti, nes veidrodinių neuronų pagalba vaikai pamėgdžioja tuos žmones, su kuriais emocinis ryšys yra stipriausias. Kuo vaikas jaunesnis, tuo stipriau veikia artimiausių žmonių elgesio pavydžiai. Kuo vaikas didesnis, tuo daugiau jo aplinkoje atsiranda žmonių, prie kurių jis gali prisirišti ir matyti tinkamų emocijų reiškimo pavyzdžių.
- Vaikams trūksta emocinės suaugusiųjų paramos: mokydamiesi naujų dalykų vaikai nuolat daro klaidų. Suaugusiesiems sunku parodyti pagarbą vaiko mokymuisi, klaidų įveikai ir suteikti pagalbą, kai jis suklysta, nekomentuojant, nekritikuojant ir nežeminant vaiko noro pažinti supantį pasaulį.
- Vidinė įtampa ir noras būti geriems, bet dažnu atveju nežinojimas, kaip tai padaryti: blogai besielgiantis vaikas – taip prašo mūsų pagalbos, nes nesusitvarko su vidine įtampa. Dėl didelio užimtumo, nuolatinio tempo ir aukštų lūkesčių vaikai patiria stresą, kuris dar labiau apsunkina emocijų valdymą.
- Didelė dalis laiko praleidžiama virtualioje aplinkoje: dalis gyvo bendravimo persikėlė į virtualią erdvę, kur tikras pasaulio vaizdas yra iškreiptas ir vaikai nepatiria to, ką patirtų žaisdami tarpusavyje gamtoje. Tai atima iš jų galimybę pažinti kitus ir gamtos procesus, savo potyrius, suvokti gamtos dėsnius ir ugdytis tarpusavio bendravimo įgūdžius sugyvenant su kitais, prasmingai leidžiant laiką kartu.
Kalbantis su vaikais išryškėjo šios pagrindinės suaugusiųjų klaidos
Patys dažnai sakome – klauskite mūsų, jei tik kas nors neaišku, o kai vaikas paklausia, dažnai paaiškinę ir atsakę į jų klausimus pridedame:
– Tai kas čia tau buvo neaišku? Čia gi paprasta.
Vaikų išgyvenimus matuojame savais matais, tad išsakyti komentarai sukelia vaikams emocijas, su kuriomis jie turi susitvarkyti. Vaikai teigė, kad tai atima iš jų drąsą klausti, todėl sulaukiame vis mažiau jų klausimų. Tada stebimės, kodėl vaikai nieko neklausia.
Dar labai nustebino tai, kad vidinę įtampą ir stresą daugiausia kelia santykiai su artimiausiais šeimos nariais – mama ir tėčiu. Tikėjausi išgirsti atsakymus, kad tai – pažymiai, kontroliniai, mokykla ir mokytojai. Pirmiausia vaikai nori būti geri savo tėvams ir tikisi sulaukti jų palaikymo, paramos, o ne moralizavimo, kontrolės ir kritikos. Vaikams labai reikia, kad patys artimiausi žmonės priimtų jų emocijas, parodytų empatiją jų patiriamoms emocijoms, o ne nurodinėtų, ką vaikai turi daryti. Jeigu jie jaustųsi ramūs, tai ir elgtųsi kitaip.
Jeigu vaikai nuolat riksmu, verksmu, agresyviu elgesio ar kitais netinkamai būdais reiškia savo emocijas, tai padėkime jiems susikurti vidinę ramybę ir suteikime galimybių mokytis savo emocijas reikšti pozityviais būdais. VšĮ „Vaikų ugdymas“ paruošė veiksmingą bendravimo su vaikais apie jų emocijas kortelių žaidimą „AT-PA-ŽINK EMO-CI-JAS“. Nuorodą rasite čia:
https://www.ugdykim.lt/produktas/at-pa-zink-emo-ci-jas/
Šis žaidimas yra skirtas ikimokyklinio ir priešmokyklinio bei jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikams, jų tėvams ir mokytojams. Žaisdami kartu su vaikais, padėsite jiems mokytis susikurti vidinę harmoniją, pajusti saugumo jausmą ir atrasite ramybę namuose ir/ar vaikų grupėje/klasėje.
Žaidimas padės:
pažinti ir suprasti save bei kitus,
atpažinti emocijas,
įvardinti emocijas
mokytis tinkamai išreikšti emocijas
Išvada
Neaukokite tarpusavio ryšio su vaikais nei dėl geresnių jų akademinių pasiekimų, nei dėl to, ką „kiti pasakys“, suteikite pagalbą ir parodykite empatiją vaiko emocijoms. Tai leis jiems veikti racionaliai reiškiant emocijas. Taip sustiprinsite tarpusavio ryšį ir gerąja prasme įgysite galios „valdyti vaikus“, nes būsite jiems autoritetas, jiems jūsų žodis bus svarbus, nes nenorės skaudinti ar maištauti prieš jus, jaus, kad jie jums rūpi.
Asociacija „Sėkmės link“ 2024 metais, įgyvendindama visuomenės sveikatos stiprinimo priemonę „Pozityvi tėvystė – atspari vaikystė“, parengė šį visuomenės švietėjišką straipsnį, kuris skirtas tėvams, mokytojams ir kitiems ugdytojams. Priemonė finansuojama iš Vilniaus rajono savivaldybės 2024 metų visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos lėšų.
Dr. Sigita Burvytė
Živilė Kibeikienė
