2026 m. VšĮ „Vaikų ugdymas“ įgyvendino projektą „Lietuvos ir Lenkijos jaunuolių atsparumas dezinformacijai – tarpkultūrinis ryšys“ (LMFA 10846), kuris buvo finansuojamas 2026 metų Lietuvos ir Lenkijos jaunimo mainų fondo lėšomis. Projektas buvo skirtas stiprinti jaunimo pasitikėjimą savimi, kritinį mąstymą bei atsparumą informacinėms
grėsmėms. Ši iniciatyva tapo prasmingu tarpkultūriniu tiltu kovoje su melagienomis – Lietuvos ir Lenkijos jaunimas susitelkė bendram atsparumui kurti.
Šiuolaikinis pasaulis išgyvena beprecedentę infodemiją – informacijos pandemiją, kurioje virtuali erdvė persmelkta dezinformacijos, manipuliacijų ir skaldančių naratyvų. Geopolitinių įtampų fone vienu jautriausių taikinių tampa jaunoji karta, o pagrindiniu manipuliatorių įrankiu – bandymai pasitelkti istorinius stereotipus ir sėti nepasitikėjimą tarp kaimyninių tautų. Reaguodama į šiuos iššūkius, VšĮ „Vaikų ugdymas“ pakvietė jaunuolius į patyriminę stovyklą, kurioje teorinės žinios virto gyva praktika, o bendra istorija – tvirtu skydu prieš manipuliacijas.
Kur klesti melagienos ir kaip jas įveikti?
Projekto organizatoriai pabrėžia: dezinformacija ir melagienos greičiausiai įleidžia šaknis ten, kur stinga gilesnio kaimyninių šalių kultūros bei istorijos pažinimo. Siekdami poliarizuoti visuomenes, piktavaliai interneto veikėjai sąmoningai perkuria praeities faktus ir gaivina senus stereotipus.
Ši stovykla remiasi pamatine idėja – natūraliu, neįveikiamu barjeru skaitmeninėms klastotėms tampa ne tik algoritminis raštingumas, bet ir gyvas, pasitikėjimu grįstas kaimyninis dialogas. Kai jaunuoliai patys pažįsta vieni kitus ir kartu atranda bendrą istorijos paveldą, virtualios manipuliacijos praranda savo galią.
Penkios dienos gamtoje: nuo faktų tikrinimo iki etnografinių ekspedicijų
Penkių dienų trukmės mainų stovykloje susibūrė jaunuoliai iš Lietuvos ir Lenkijos. Čia ugdymasis vyko toli nuo tradicinių auditorijų suolų – procesas buvo grįstas neformaliu, patyriminiu ugdymu, apimančiu tris pagrindines ašis:
- Informacinio atsparumo didinimas ir skaitmeninė kūryba. Kūrybinių dirbtuvių metu dalyviai analizavo melagienų plitimo algoritmus, nagrinėjo socialiniuose tinkluose platinamus dezinformacinius naratyvus ir mokėsi juos dekonstruoti. Jaunuoliai ne tik teoriškai tyrinėjo klastotes, bet ir patys tapo turinio kūrėjais: kūrė bendraamžiams patrauklius, informatyvius vaizdo filmukus, kuriais vėliau dalijosi savo tinkle, taip stabdydami klaidinančios informacijos sklaidą.
- Istorinės-kultūrinės edukacijos ir etnografiniai tyrinėjimai. Kartu su patyrusiais edukatoriais bei informacinio saugumo ekspertais jaunimas leidosi į etnografines ekspedicijas. Tyrinėdami bendrą abiejų tautų paveldą per autentiškus susitikimus ir vietos kontekstą, dalyviai analizavo, kaip konkretūs istoriniai faktai iškraipomi virtualiame pasaulyje ir kokį poveikį tai daro tarpvalstybiniams santykiams.
- Socialinių įgūdžių laboratorija ir „mini bendruomenės“ gyvenimas. Stovykla veikė kaip savita mini bendruomenė. Jaunuoliai gyveno kartu, drauge rūpinosi kasdieniais reikalais – savo ir kitų emocine gerove, aplinkos tvarka, kūrė vakarinius laužus, inicijavo prasmingas diskusijas bei bendras kūrybines veiklas. Šios bendrabūvio patirtys mokė komandinio darbo, empatijos, konstruktyvaus konfliktų valdymo bei gebėjimo atvirai išsakyti ir priimti nuomones.
Ugdomas atsparumas, pilietiškumas ir ilgalaikė partnerystė
Projektas orientuotas į ilgalaikį poveikį: dalyviai ne tik įgijo įrankių greitai atpažinti manipuliacijas ir atskirti patikimus šaltinius nuo fikcijos, bet ir sustiprino asmeninį bei kultūrinį sąmoningumą.
Laužydami stereotipus per asmeninį patyrimą, jaunuoliai kūrė ilgalaikį tarpusavio pasitikėjimą. Jie tampa sąmoningais, pilietiškais ambasadoriais, gebančiais oriai reprezentuoti savo šalį, apginti skaitmeninę erdvę nuo informacinių atakų ir kurti ateities bendradarbiavimo iniciatyvas.
Kai bendra vakarienė prie laužo ar kūrybinė veikla tampa erdve atviram pokalbiui apie istoriją ir ateitį, skaitmeninis susiskaldymas traukiasi. Ši stovykla įrodė, kad geriausia apsauga nuo melagienų – tai tikras, nuoširdus ir bendromis patirtimis sustiprintas kaimyniškas ryšys.
Praktika parodė, kiek daug energijos, laiko, resursų ir pastangų reikalauja tarpusavio ryšių kūrimas, ir kaip greitai tie ryšiai gali būti suardyti, kai pasitelkiamos melagienos ar kiti dezinformacijos įrankiai siekiant skaldyti ir valdyti. Pasitikintys savimi, kritiškai mąstantys Lietuvos ir Lenkijos jaunuoliai bei jų sukurtas ryšys – tvirtas pamatas prasmingai kaimyninių šalių partnerystei ir pilietinės visuomenės gerovei.
Po tokio prasmingo laiko kartu ir daugybės bendrų patirčių būna labai sunku atsisveikinti. Jaunuoliai su nekantrumu laukia konferencijos, kurioje vėl galės susitikti, dalytis įspūdžiais, patyrimais bei prisiminti tai, ką kartu išgyveno stovykloje.
Sigita Burvytė
