Tyrimo duomenys paimti iš:
Burvytė, Sigita. Pirmosios klasės mokinių adaptacijos mokykloje pedagoginis koregavimas :[rankraštis]: daktaro disertacija: socialiniai mokslai, edukologija (07S) / Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2011. 301 p.
Tiriamieji: 168 pirmų klasių mokiniai.
Tyrimo atlikimo vieta: trys Vilniaus miesto pradinės mokyklos.
Rezultatai: Pirmaklasių adaptacijos pedagoginio koregavimo pagrindinės kryptys. Remiantis analitinės literatūros analize, parengta pirmosios klasės mokinių adaptacijos proceso mokykloje schema ir numatyta adaptavimosi sunkumų koregavimo galimybė.
Apibendrinimas. Jeigu vaikas iki 7 metų neturėjo galimybės patirti įvairiapusių (priklausomai nuo amžiaus tarpsnio imliosios fazės) potyrių ir neįgijo adaptavimosi instrumentų arba įgijo, bet esama kokybė neatitinka aplinkos keliamų reikalavimų ir nepadeda sėkmingai tenkinti savo poreikių, tada vaikas mokykloje patiria adaptavimosi sunkumų. Vaikas, atėjęs į mokyklą pirmiausia ima ieškoti aplinkos su jam pažįstamais reiškiniais ir bando tokią aplinką susikurti, kad galėtų prisitaikyti išsiugdytais elgesio būdais (t. y. tenkinti savo poreikius). Vieni vaikai sėkmingai adaptuojasi naujoje mokyklos aplinkoje, o kiti patiria adaptavimosi sunkumuų ir jiems reikalinga pagalba koreguojant adaptaciją mokykloje. Kitai grupei vaikų sėkmingai / nesėkmingai prisitaikyti padeda agresija. Vieni vaikai agresiją reiškia visuomenėje priimtinais būdais ir sugeba patenkinti savo poreikius, o kiti agresiją reiškia visuomenėje nepriimtinais būdais, ir tam reikalingas adaptacijos pedagoginis koregavimas.
Pirmaklasis, naujoje mokyklos aplinkoje negalėdamas patenkinti savo poreikių įprastu elgesiu, praranda vidinę harmoniją. Vaikui reikalinga pagalba, kad jis galėtų visiems priimtinais elgesio būdais patenkinti savo poreikius ir pajusti vidinę harmoniją. Vaiko mokymasis prisitaikyti prie jam naujų reiškinių pradėjus lankyti pirmąją klasę, kad jis jaustųsi saugus, vadinamas jo prisitaikymo koregavimu. Pirmosios klasės mokinių adaptacijos proceso mokykloje schemoje pagrindinis veiksnys yra elgesys. Sudėtinga vienareikšmiai patvirtinti, kaip, beje, ir paneigti įvairių mokslininkų nustatytų faktų patikimumą arba prielaidų pagrįstumą, nes elgesys yra labai įvairialypė ir sudėtinga dimensija, priklausoma nuo daugelio įvairaus intensyvumo kintamųjų (asmenybės bruožų, emocijų, poreikių, nuostatų, socialinio lauko reikalavimų ir pan.), todėl bet kokia diagnozuojanti išvada turi būti vertinama tik kaip sąlygiškai patikima. Vienų vaikų asmenybės struktūra geba modifikuoti savo elgesį pritaikant jį naujoje mokyklos aplinkoje ir nepatiria adaptavimosi sunkumų, kitų vaikų asmenybės struktūros susidūrimas su nauja aplinka sukelia adaptavimosi sunkumų, kuriuos reikia koreguoti. Jo aktyvumo ir tikslingumo parametrai buvo diagnozuojami įvertinant vaiko gebėjimą (negebėjimą) asmenine elgsena demonstruoti pasirengimą (nepasirengimą) konstruktyviai sąveikai socialinėje klasės aplinkoje.
Galima daryti prielaidą, kad pozityvias vaiko emocijas kelia ne tiek socialinės idėjos ir jų realizavimas, kiek emocinis suaugusiųjų požiūris į šias idėjas ir jomis grindžiamą elgseną. Vaikas gali nesieti idėjos, normos reikalavimų su asmenine elgsena; socialinės emocinės patirties stoka – pagrindinis šio reiškinio determinantas. Todėl reikalingas kryptingas vaiko asmenybės pozicijos formavimas, grindžiamas tokios patirties skatinimu.
Pasirinkta labai įdomi ir naudinga tyrimo tema. Manau privaloma jaunus tėvus supažindinti su šia informacija iš anksto. Ir ne tik jaunus tėvus, bet ir tuos kurie augina ne pirmą o gal ir ketvirtą vaiką. Šis tyrimas atskleidžia svarbius vaiko ugdymo aspektus.
Manau, kad tyrimo medžiaga bei pateiktos išvados yra naudingos ir gali padėti tiek pirmokų mokytojui, tiek pirmoko tėvams geriau suvokti vaiko elgesį ir siekti pagerinti mokinio adaptacijos procesą. Svarbi tyrimo mintis pasirodė, jog vaikui itin svarbi iki mokyklos įgauta patirtis. Tai kelią ikimokyklinio ugdymo svarbą.