„Nuostabus, dar neapibrėžtas kūrinys, kurio galimybės – neribotos.
Tereikia suaugusiųjų įžvalgumo, kad jos būtų atskleistos.”
(pašnekovės atsakymas į klausimą: „Kas yra vaikas?“)
Suaugusiųjų įžvalgų galia vaiko savikūroje
Visų pirma, norėčiau pagirti citatos autorę už taip gražiai sudėliotas ir išreikštas mintis. Visiškai sutinku su šiuo teiginiu. Pirmas dalykas, kuris patraukė mano dėmesį, tai buvo citatos pirmasis sakinys. Pastarasis taip gražiai nuskambėjo mano galvoje ir vis dar noris jį atkartoti.
Atkartoti, jog vaikas lyg nuostabus kūrinys
Ir iš tiesų taip yra! Kas galėtų tai paneigti? Manyčiau, jog niekas. Vaikas yra, kaip citatos autorė paminėjo, neapibrėžtas kūrinys, kadangi jis nuolat tobulėja, mokosi ir auga. O su vaiko raida didėja ne tik jo poreikiai aplinkai, asmeniniai poreikiai, bet ir galimybės.
Todėl negalime teigti, jog vaikai turi ribotas galimybes
Ne, visiškai su tuo nesutikčiau. Augant ir „plečiantis“ kūriniui, didėja ir jo paties galimybės. Vaikai tai lyg saulės spinduliai mūsų gyvenimuose, su jais linksma, tačiau kartais ir sunku, būna ir liūdna, bet būna ir daugybė džiaugsmo akimirkų. O tai ir yra įdomus ir nenustojantis tekėti gyvenimas.
Vaiko sugebėjimai – susiję su tėvų įžvalgomis
Autorė gražiai perteikia mintį, jog vaiko sugebėjimai yra susiję su tėvų įžvalgumu. Vėlgi, drįstu sutikti su šia nuomone. Manau, jog tėvai, laiku pastebėję tam tikrus vaiko gebėjimus ir pasiūlę veiklą, kurioje jis tai gali atskleisti, įgalina vaiko galimybes tobulėjimui, augimui, vystymuisi. O tai ir atskleidžia mintį, jog vaiko galimybės neribotos, bet turi būti laiku atkreiptas tėvų dėmesys į vaiką ir, svarbiausia, turi būti parodytas tikėjimas jo galimybėmis.
Galėčiau šią citatą iliustruoti su savo tėvų auklėjimo būdais
Mano tėvai visuomet man leisdavo išbandyti jėgas naujose veiklose tam, kad galų gale atrasčiau save. Ir jiems pavyko. Su tuo juos ir sveikinu, ir jiems dėkoju. Dėkoju už tai, kad vaikystėje leido išbandyti savo galimybes muzikoje, piešime, sporte, šokyje ir t.t. Išbandžiau viską, ką tik siūlė darželis, mokykla ir visa kita užklasinė veikla. Mano tėvai tikėjo mano galimybėmis, kurios buvo neribotos, ką pabrėžia ir straipsnio autorė. Tėvai įžvelgdavo kažkokią gyslelę, užsidegimą manyje ir leisdavo realizuoti savo galimybes tam tikroje veikloje. Jie visuomet palaikydavo, paskatindavo mane. Žinoma, ne visuomet viskas nusisekdavo, bet tai ir yra savęs ieškojimas, savęs „lipdymas“. Vienur nenusisekdavo, kitur priešingai, sekdavosi ir galėdavau parodyti dar geresnius rezultatus nei tuos, kurių iš manęs tikėjosi. Taip ir kūrėsi mano asmenybė. Po žingsnelį, po truputėlį.
Ką įžvelgsi savo vaike, tą ir turėsi?
Taigi, labai svarbu tėvams atkreipti dėmesį į vaikų galimybes, nes iš tiesų – jos beribės. Kiekvienas naujas kūrinys turi dar neatskleistų, nežinomų galimybių, kaip ir kiekvienas naujai gimęs žmogus. O kas gali jas atskleisti, jei ne pats vaikas? Tiesiog jam reikia tėvų palaikymo, tėvų tikėjimo juo, patarimo ir šiek tiek įžvalgos. Reikia optimistiškai vertinti vaiko galimybes, žinoma, jei tik jo siekiai nekenkia pačiam vaikui. Kaip išmokdamas vaikščioti, kalbėti, vaikas parodo savo galimybes, taip jis gali parodyti jas ir kažkokioje visai netikėtoje veikloje. Visa tai ir yra naujo, dar nesutvirtėjusio, savęs ieškančio kūrinio „lipdymasis“ per savo galimybių pažinimą. Pastebėkime savo vaikuose neatskleistus talentus, paskatinkime juos ir padrąsinkime, kad tobulėtų ir tikėkime jais, kad jie užaugs laimingi ir kuriantys žmonės…
Sveiki, visu pirma noreciau pagirti uz tikrai issamu ir siais laikais labai aktualu straipsni.
Pritariu, kad daugiausiai itakos vaiko gebejimu vystyme turi teveliai bei ju aplinka. Juk dauguma musu augdami norejome uzaugti tokiais, kokie buvo musu tevai. Kaip mums musu tevai buvo teigiamiausio autoriteto isikunijimas, tiek mes savo vaikams esame autoritetai.
Taip pat yra svarbu leisti vaikui pateikti ir issakyti savo nuomone, nes tai leidzia vaikui suprasti, kad jus juo pasitikite bei klojate pamatus vaiko pasitikejimui savimi bei ugdote jo atsakomybes jausma.
Pagarbiai,
Elvyra
Džiugu, jog jauni žmonės domisi pozityviąja tėvyste, gilinasi į ją. Matosi, kad straipsnyje kalbinta pašnekovė turi stiprią savo suformuotą nuomonę.
Pozityvi tėvystė yra labai svarbus veiksnys mūsų visuomenėje, todėl begalo džiaugiuosi, kad jauni žmonės tuo domisi. Svarbu,kad jaunas žmogus turi stiprią ir puikiai suformuluota savo nuomonę.
Džiaugiuosi, jog jauni žmonės taip domisi pozityviąja tėvystę, o dar – šią žinią skleidžią. Tai puikus pavyzdys tėvams.
Vaikas yra tuščia drobė ir kokį paveikslą išvysime brandoje labai daug priklauso nuo tėvų, nuo jų auklėjimo metodų, nuo jų pačių elgesio. Susipažinęs su pozityviąją tėvystę jaunimas ne tik geriau suvoks atsakomybę, kurią turi prisiimti tėvai už tai, kokį vaiką išugdys, bet ir apmąstyti savo veiksmų, elgesio pavyzdžio svarbą jaunajai kartai. Klausimas tik kitas, kurį vertėtų iškelti – kiek daug esamų ir būsimų tėvelių yra bent girdėję apie pozityvią tėvystę, kiek jų galėtų apibūdinti kas tai, tiesiog pozityvus tėvų elgesys ar kažkas daugiau?
Labai svarbi išsakyta mintis, kad tėvai turi ne sakyti-nurodyti, ką vaikas turi veikti, tačiau sukurti tokias sąlygas, kad vaikas pats su tėvų pagalba galėtų pajausti ir suprastų kas jam yra naudingiausia ir geriausia. Tėvai turėtų leisti vaikams auginti savo gebėjimus, plėtoti savo veiklą, kurioje jie atranda save kaip kuriančius, veikiančius asmenis. Žinoma tam reikia nuolatinio darbo, bedradarbiavimo su vaiku jį nuolat palaikant ir padedant žengti toliau.